Sportuoti, kaip ir mokytis – niekada nevėlu. Tačiau medikas pataria sveikus įpročius išsiugdyti kuo anksčiau. „Jaunystėje galima užsitikrinti geresnę startinę poziciją“. – pabrėžė M.Ambraška.
„Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ apsilankęs gydytojas išskyrė – maksimalaus deguonies suvartojimo (VO2 max) rodiklį, kuris parodo aerobinį žmogaus pajėgumą.
„Mes pagal šitą rodiklį galime paskaičiuoti, kada jums jau bus sunku nueiti iki parduotuvės ir grįžti su krepšiais arba užlipti į antrą namo aukštą (…) Šitie rodikliai dažnai yra tėčio ir mamos dovana, bet jaunystėje jie gali būti stipriai pagerinami. Kodėl to nepadaryti?“, – retoriškai klausė sporto gydytojas.
M.Ambraška akcentavo, kad judesys reikalingas ne tik jauniems ir sveikiems žmonėms. Fizinis aktyvumas svarbus ir norint atsigauti po sunkios ligos.
„Net ir po infarkto reikia stotis, judėti. Net jei jūsų kraujagyslės yra aklinai užsikimšusios, jums reikia treniruotis ir tikėtis, kad šio veiksmo pasekoje atsiras papildoma kraujotaka. Tikslas yra, kad kūnas pats susitvakytų. Fizinis krūvis ir kardiologinėje, ir ortopedinėje reabilitacijoje yra vienas iš esminių dalykų.
Nesu klebonas – neturiu ryšių ten aukštai ir nežinau, koks buvo planas, bet esame prisitaikę judėti. Jeigu mes tuo nesinaudojame, tą dovaną ir prarandame“, – sakė M.Ambraška.
Sportas miego sąskaita – kvailystė
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pataria fiziškai aktyviems būti bent 30 minučių kasdien. Visgi medikai pataria ieškoti balanso.
„Žinau nemažai žmonių, kurie miego sąskaita ryte keliasi pabėgioti, nes nori sveikatintis. Ko gero, tai nėra geras planas, nes aukojantys miegą vardan fizinio krūvio, padaro klaidą“, – įspėjo M.Ambraška.
Gydytojas pabrėžė, kad aktyviai sportuojant būtina nepamiršti ir poilsio. Jeigu organizmas nepailsi, neverta tikėtis, kad pagerės žmogaus fizinis pajėgumas.
Tiesa, kol vieni renkasi sportą anksti ryte, kiti mankštinasi vakare po darbų. Kuris variantas geresnis?
„Gali būti skirtingai, bet dauguma fizine veikla efektyviausiai gali užsiimti popietės metu, kai dar būname prisivalgę ir virškiname pietūs“, – sakė M.Ambraška ir pridūrė, kad dėl darbinio grafiko tai įmanoma tik retam.
Todėl geriausia, pasak gydytojo, sportuoti mums patogiu paros metu. Tik mankštos atidėlioti nakčiai jis nepataria.
„Vėlyvas sportavimas nėra gerai (…) jeigu atletas baigia treniruotę 8–9 val. vakaro, tai dar reikia spėti pavalgyti, o po maisto turėtų būti bent 3 valandos iki miego. Skaičiuokime, kada žmogui reikėtų atsigulti“, – paaiškino M.Ambraška.
„Žiūrint iš šitos perspektyvos turbūt saugiau treniruotis yra ryte. Bus mažesnis energijos užtaisas, bet sulaukus vakaro, tikėtina, būsite labiau pavargę, norėsite miego“, – pridūrė sporto gydytojas.
Ar bėgimas kenkia sąnariams?
Gydytojai ortopedai įspėja, jog dėl bėgiojimo dyla sąnariai, tad galiausiai žmogui prireiks operacijos.
Tačiau M.Ambraška pabrėžė, kad judesys – sveikata, bet svarbi taisyklinga technika.
„Pritūpimas yra puikus pratimas, bet su juo puikiausiai galima ir nugarą sugadinti. Jei nemokame pritūpti, gal pradžioje pusmetį pasimokykime pritūpti ir tik tada svorius kelti“, – paaiškino sporto gydytojas.
Tas pats galioja ir pastaraisiais metais Lietuvoje išpopuliarėjusiam bėgimui.
„Mums nebereikia būti puikiais atletais, kad galėtume nubėgti 10, 15, 20 ar 40 kilometrų, nes avalynė stipriai pagelbėja. Todėl net ir pradedantis bėgikas gali sau leisti tai, ką prieš 50 metų galėjo tik ištvermingi, gerai treniruoti sportininkai.
Tie palengvinantys dalykai yra viena iš priežasčių, kodėl mes daugiau traumuojamės. Amerikietiškas futbolas yra puikus pavyzdys. Kai sportininkams ant galvos uždėjo šalmus, peties traumas pakeitė kaklo traumos. Nežinau, ar tai gerai.
Su bėgimu panašiai. Taip, saugesnis yra ėjimas. Bet jei turite ūpo, sąlygas tobulėti ir gerinti bėgimo techniką, atlikta puikių tyrimų, kai žiūrėta į sąnarių kremzlės pakitimus kasdien nubėgant maratoną. Nepastebėta jokių dramatiškų pokyčių“, – taisyklingos technikos svarbą pabrėžė M.Ambraška.
Pasak gydytojo, stačia galva nerti į bėgimo pasaulį neverta. Jei judate mažai, į naudą būtų pradėti dažniau vaikščioti, jei to neužtenka, palaipsniui pereiti prie bėgimo.
Palengvins nugaros skausmus
M.Ambraška nepatarė bėgioti asfaltuotais keliais. Pasak jo, daugiau naudos bus pasirinkus nelygų paviršių, išskyrus tuos atvejus, kai žmogus nėra užtikrintas dėl savo pusiausvyros, turi sąnarių ar kaulų išnirimų istoriją.
„Bėgant nelygiu paviršiumi kiekvienas judesys gali būti šiek tiek kitoks. Vadinasi, galime truputį labiau apkrauti vienas sritis, o po to – kitas. Lyg ir sveikiau, nes taip nekartojame identiško judesio. Pavyzdžiui, bėgtakis yra vienas iš blogesnių variantų: pastovus greitis, lygus paviršius ir visi judesiai yra labai panašūs“, – paaiškino sporto gydytojas.
Analogiškas patarimas galioja ir ėjimui: verčiau rinktis miško takelius, o ne kietas ir lygias miesto gatves.
„Einant lygiu paviršiumi galima susikaustyti ir nedaryti rankų judesių, mostų. Ant nelygaus paviršiaus atsiranda fiziologiškesni judesiai, o jei dar ant nugaros turite kuprinę, atsiranda išcentrinė jėga. Reiškia, kad net už mūsų laikyseną atsakingi raumenys tai įsitempia, tai atsipalaiduoja. Mūsų raumenims tas daug labiau patinka nei būti vienoje įtampoje.
Vaikščiojimas – vienas iš nugaros skausmų profilaktikos, net ir gydymo įrankių. Taip nugaros nesusitvarkysime, bet tai galėtų būti vienas iš papildomų įrankių“, – pastebėjo M.Ambraška.
