Specialistė pastebi, kad šiuo laikotarpiu užklausų kiekis dėl pigmentinių dėmių – padidėja.
„Deja, Lietuvoje odos pigmentacija – labai dažna problema, nes mūsų kraštuose vis dar vertiname gerai „nuskrudusią“ odą. Štai Tolimosios Azijos šalyse kaip Pietų Korėja ar Japonija yra priešingai – balta ir lygi oda yra didelė vertybė.
Būtent iš ten atkeliauja labai daug apsaugos nuo saulės ir odą šviesinančios kosmetikos. Tačiau Vakarų valstybėse ši tendencija populiarėja dar labai pamažu – vasarą mes žūtbūt stengiamės įdegti. O tai, deja, lemia odos senėjimo procesus, polinkį į gausybę odos problemų ateityje, taip pat ir į pigmentines dėmes“, – priduria O. Ramanauskaitė.
Kodėl atsiranda pigmentinės dėmės?
Viena pagrindinių pigmentinių dėmių atsiradimo priežasčių – saulės poveikis odai ir UV spindulių sukelta žala. „Saulės spinduliai skatina ląsteles, atsakingas už odos pigmentaciją – melanocitus, gaminti daugiau melanino, kuris suteikia odai tamsesnį atspalvį.
Melonocitai mums naudingi, nes atlieka apsauginę funkciją – jie saugo odą nuo UV spindulių. Tačiau jeigu nuolat ir ilgai oda yra veikiama UV spindulių, tai gali sukelti perteklinį melanino gamybos stimuliavimą, kuris sutrikdo melanocitų veiklą ir išprovokuoja pigmentinių dėmių atsiradimą“, – teigia ekspertė.
Nuo žalos kiekio priklauso ir pigmentinių dėmių rūšys: pavyzdžiui, gilesniuose odos sluoksniuose susidaro apgamai, o paviršiniuose sluoksniuose pigmentacija pasireiškia strazdanomis, saulės dėmėmis.
Kas yra linkęs į odos pigmentaciją?
Anot O. Ramanauskaitės, yra išskiriami du pigmentacijos tipai – įgimta ir įgyta. Įgimta pigmentacija yra nulemta genetikos, pavyzdžiui, dažnu atveju šviesios odos ir raudonų plaukų savininkai yra labiau linkę į strazdanų atsiradimą.
Antrasis tipas – fakultatyvinė arba įgyta odos pigmentacija, kuri aktuali kiekvienam iš mūsų. Ją gali lemti išoriniai veiksniai kaip saulė, todėl sumažindami jų poveikį, pigmentinės dėmės galime panaikinti.
„Labai dažnai pigmentinių dėmių atsiradimą kontroliuoti sunku, nes jas veikia tokie organizmo procesai kaip hormoniniai pokyčiai – pavyzdžiui, estrogenų, androgenų disbalansas.
Taip pat pigmentinių dėmių atsiradimui turi įtakos odos uždegiminiai procesai: aknė, egzema ar psoriazė. Galiausiai, įtaką daro ir amžius – senstant pigmentinių dėmių rizika didėja, nes oda praranda apsauginius mechanizmus ir yra jautresnė saulės poveikiui“, – teigia odos priežiūros specialistė.
Kaip su pigmentinėmis dėmėmis kovoti?
Tiesa ta, kad sumažinti hiperpigmentaciją reikia laiko – kad dėmelės išbluktų gali prireikti net ir keleto metų. Todėl labai svarbu laikytis tam tikrų odos priežiūros taisyklių.
„Vienas iš svarbiausių žingsnių, kurio nereikėtų praleisti – odos šveitimas kartą per savaitę, kuris padeda pašalinti negyvas odos ląsteles, skatina odos regeneraciją. Tai gali padėti sumažinti hiperpigmentacią ir efektyviau atsikratyti melanino sankaupų.
Rinkitės šveitiklius, kurių sudėtyje yra tokių ingredientų kaip AHA rūgščių – gliolio, pieno, migdolų. Jautresnei odai rinkitės enziminius šveitiklius su papainu, bromelainu, kurie puikiai tinka hiperpigmentacijai valdyti“, – sako O. Ramanauskaitė.
Ekspertė priduria, kad šviesinti pigmentines dėmeles padeda priemonės, kuriose yra veikliųjų medžiagų kaip azelaino rūgštis, ferulo rūgštis, AHA rūgštys, niacinamidas, fitino rūgštys, arbutinas, vitaminas C, saldymedžio ekstraktas, retinolis.
„Jeigu dvejojate, kurios priemonės jums tiktų pagal odos tipą ir problematiką, galite nemokamai pasitarti su „Eurovaistinė internete“ odos priežiūros specialistais nuotoliniu būdu – internetu ar telefonu“, – sako O. Ramanauskaitė.
Kaip pigmentinių dėmių išvengti?
Taisyklė numeris vienas – saugoti odą nuo saulės spindulių ir kasdien naudoti platų spektrą apimančius saulės kremus su aukštu SPF.
„Į pigmentines dėmes linkusiai odai pravartu naudoti SPF50 apsaugą ir ją aplikuoti kas 2–3 valandas. Kremą nuo saulės reikėtų tepti likus ne mažiau kaip 20–30 minučių iki išėjimo į saulę.
Vasarą SPF apsaugą tepti reikėtų didesniu kiekiu: veido odai pravartu vadovautis arbatinio šaukštelio arba dviejų pirštų taisykle – pagal ją išspaudžiamos dvi juostos kremo ant rodomojo bei ant viduriniojo piršto ir aplikuojamos ant veido odos. Kūnui reikėtų naudoti 6 arbatinius šaukštelius arba apie 30 ml apsauginio kremo kiekio“, – sako O. Ramanauskaitė.
Tačiau specialistė atkreipia dėmesį, kad SPF kremas nesuteikia 100 proc. apsaugos, todėl į pigmentines dėmes linkusiai odai reikėtų vengti tiesioginių spindulių – veidą dengti skrybėlėmis, kepurėmis.
