Tvyrant karščiams ieškome būdų atsivėsinti. Tačiau derėtų būti apdairiems, nes staigūs temperatūrų skirtumai – didžiulis išbandymas organizmui ir imuninei sistemai. Jei karštą dieną automobilis virsta šaldytuvu – lauk ligos.
„Kad ir kaip norėtųsi atsigaivinti automobilyje, reikėtų paisyti lauko ir vidaus temperatūrų skirtumo rekomendacijų. Priešingu atveju rizikuojama peršalti, o suprastėjusi savijauta gali sujaukti ir pačius kelionės planus“, – įspėja J. Buitvydienė.
Saugus temperatūrų skirtumas – 6–8 laipsniai. Didesni kontrastai žmogaus organizmą veikia kaip stresas. Nespėjant adaptuotis sumažėja organizmo atsparumas infekcijoms.
Šeimos gydytoja pastebėjo, kad vasarą sveikatą sutrikdo ne tik intensyvus patalpų kondicionavimas, bet ir maudynės šaltame vandens telkinyje prieš tai persikaitinus saulėje, piktnaudžiavimas šaltais gėrimais su ledukais, besaikis ledų, ypač kąsniais, valgymas.
Staiga nusilpsta imunitetas
Staigūs temperatūrų pokyčiai gresia ne tik peršalimo ligomis. Pavojų sveikatai sąrašas – daug ilgesnis.
„Esant mažai santykinei oro drėgmei lauke karštos ir sausos vasaros metu arba kondicionuojamose patalpose, sausėja gleivines ir oda, o dėl to gali paūmėti lėtinės odos ligos, atsirasti nauji odos pažeidimai.
Mūsų nosiaryklės gleivinė kiekvieną sekundę susiduria su svetimomis organizmui dalelėmis – mikroorganizmais, įkvepiamomis dulkėmis, oro teršalais. Gleivinių barjero dėka, visos dalelės, tarp jų ir virusai, bakterijos yra neutralizuojamos ir tiesiog pašalinamos.
Išsausėjus nosiaryklės gleivinei sutrikdomas apsauginis – imuninis barjeras, kurio pasekmė – staiga susilpnėjęs vietinis imunitetas. Rezultatas – net ir mums įprastose aplinkos sąlygose padidėja rizika mikroorganizmams prasiskverbti pro gleivines ir sukelti ligą, dažniausiai, tiesiog peršalimą“, – paaiškina J. Buitvydienė.
Ji priduria, mokslinių tyrimų duomenimis, temperatūrų kontrastai taip pat gali išprovokuoti alergijas bei tam tikrų lėtinių ligų, pavyzdžiui artrito ar migrenos paūmėjimus.
Saugokitės skersvėjų! Pasak šeimos gydytojos, staigus kurios nors kūno dalies atšalimas gali sukelti periferinės nervų sistemos sutrikimus, veido, tarpšonkaulinių nervų ir raumenų uždegimus.
Lydi skausmas ir karščiavimas
Dauguma atvejų temperatūros kontrastai baigiasi peršalimu. Vasarą tokios savijautos norėtųsi išvengti.
„Dažniausi simptomai – per 1–2 dienas atsiradęs ryklės perštėjimas, užkimęs balsas, paburkusi nosis, kosulys, galvos skausmas, neaukštas karščiavimas iki 37–37,5 C, bendras silpnumas.
Peršalus rekomenduojamas simptomus lengvinantis gydymas – poilsis, šilti skysčiai, arbatos, ryklės gleivinės gijimą spartinantys ir skausmą malšinantys purškalai ir pastilės. Nosies gleivinės paburkimą mažinantys preparatai nuo slogos vartotini iki 5–7 parų“, – pabrėžia „Antėja“ šeimos gydytoja.
Ji priduria, kad panašūs į peršalimą simptomai būna ir tada, kai organizmas perkaista, patiria šilumos smūgį.
„Tokiu atveju žmogui gali pakilti kūno temperatūra, oda parausti, tapti karšta, padažnėti pulsas, varginti galvos skausmas, pykinimas. Priešingai nei peršalimo atveju, šie simptomai atsiranda iš karto. Perkaitus geriau pasijusti padės šalti kūno kompresai, vėsus mineralinis vanduo“, – pataria J. Buitvydienė.
Ji paaiškina, kad staigioms temperatūrų permainoms jautresni yra kūdikiai, maži vaikai, senyvo amžiaus žmonės ir sergantys lėtinėmis ligomis.
Tačiau šeimos gydytoja pastebi, kad šiltuoju sezono metu ypač dažnai serga ir jauni, darbingi žmonės, praleidžiantys didžiąja dalį laiko uždarose, kondicionuojamose patalpose.
Tinkami rūbai ir vanduo
Karštos dienos – neišvengiamos. Kaip tuomet išvengti perkaitimo ir saugiai atsivėsinti?
J. Buitvydienė pataria pasirūpinti tinkama apranga, rinktis kelių sluoksnių drabužius, karštomis vasaros dienomis taip pat turėti su savimi buteliuką vandens. Namuose įsirengti kondicionavimo sistemą arba įsigyti ventiliatorių.
„Svarbu paminėti, kad oro kondicionieriais privalu naudotis teisingai – prižiūrėti, periodiškai valyti filtrus bei žinoma, parinkti tinkamą temperatūrą“, – primena „Antėja“ šeimos gydytoja.
Ji taip pat pataria vengti tiesioginių oro gūsių, skleidžiamų kondicionieriaus ar namuose sudaryto skersvėjo atidarius langus. Staigiai keičiantis oro temperatūrai, kondicionuojant patalpas, pravartu pasirūpinti ir papildomu oro drėkinimu namuose įsigyjant oro drėkintuvą.
