Kraujo vėžys, anemija ir infekcijos: kokias ligas leidžia įtarti bendras kraujo tyrimas

Pasak šeimos gydytojos D. Berškienės, kai kalbame apie bendrą, arba pilną, kraujo tyrimą, turime omenyje kraujo ląstelių sudėtį: leukocitus (baltuosius kraujo kūnelius), eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius), hemoglobino kiekį kraujyje ir trombocitus – plokšteles, kurios sąlygoja kraujo krešulio susidarymą.

Šių ląstelių pakitimai kraujyje atskleidžia bendrą vaizdą apie paciento organizmo būklę, pavyzdžiui, pastebima, ar yra infekcija, mažakraujystė, alergijos požymių, kraujo piktybinių ligų ir pan.

„Kalbant apie kraujo tyrimus apskritai, reikia konkretizuoti, ko nori pacientas arba ko tikisi gydytojas. Būna, kad žmogus ateina ir sako: „Dariausi kraujo tyrimą, pažiūrėkite ten, viską matysite.“ Tačiau ne visada yra tai, ko pacientas tikisi, nes, paėmus kraujo mėginį, galima gauti labai daug įvairių rezultatų – tiek biocheminių medžiagų, tiek hormonų, tiek mikroelementų, metalų, vitaminų, jau minėtas kraujo ląsteles. Nebūna taip, jog, paėmę kraujo mėginį, matome viską – turime specialiai laboratorijoje atlikti norimos medžiagos tyrimą, norėdami sužinoti ligos diagnozę“, – paaiškino šeimos gydytoja D. Berškienė.

Bendras kraujo tyrimas, anot šeimos gydytojos, leidžia diferencijuoti infekcines ligas, pavyzdžiui, ar tai yra bakterinė infekcija, kurios atveju paprastai skiriamas antibakternis gydymas, ar virusinė liga.

„Esant infekcijai, pasikeičia baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) kiekis kraujyje (sumažėja arba padidėja). Pagal leukocitų (neutrofilų, limfocitų, monocitų) pakitimus kraujyje gydytojas priima sprendimą, ar daugiau duomenų yra apie infekcinę virusinę, ar infekcinę bakterinę ligą, taip pat vertina, kokio stiprumo yra infekcija ir kaip į ją reaguoja kraujas. Tad daugeliu atvejų pirmasis tyrimas turi būti bendras kraujo tyrimas“, – pabrėžė Šeimos medicinos centro, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro padalinio, gydytoja.

Vaikams kraujo tyrimai profilaktiškai atliekami pagal poreikį: jei mažas vaikas sveikas ir nėra jokių negalavimo simptomų, kraujo tyrimas atliekamas kartą per metus, vyresniems sveikiems vaikams – kartą per dvejus metus. Sveikiems suaugusiems asmenims iki 50 metų pilnas kraujo tyrimas rekomenduojamas atlikti kartą per metus arba bent kartą per dvejus metus.

Bendram, arba pilnam, kraujo tyrimui gali turėti įtakos stresas, įtampa, stiprus susijaudinimas, sušalimas, gausus pavalgymas, todėl tokiais atvejais, norint tikslesnių rezultatų, šeimos gydytoja pataria profilaktinį kraujo tyrimą atidėti. Kraujo tyrimai bus tiksliausi, jei juos atliksite pirmoje dienos pusėje (geriausia – ryte).

Jei pacientas į gydytoją kreipiasi sunegalavęs, jaučia skausmą, karščiuoja ar turi kitų simptomų, pilnas kraujo tyrimas atliekamas nedelsiant.

„Ar mes kraujyje matome tam tikrus pokyčius, jei žmogus vartoja vaistus? Taip. Pavyzdžiui, jei žmogus vartoja tam tikrus hormoninius vaistus, kraujyje galime matyti padidėjusį leukocitų kiekį. Todėl gydytojas, vertindamas paciento kraujo tyrimo atsakymus, atsižvelgia į tai, kokius vaistus jis vartoja“, – kalbėjo gydytoja D. Berškienė.

Vertinant paciento bendro kraujo tyrimo atsakymus, ypatingas dėmesys skiriamas leukocitams, eritrocitams ir trombocitams.

Raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) – ląstelės, pernešančios hemoglobiną (cheminę medžiagą, kuri yra prisijungusi deguonį).

„Žmogui įkvepiant, į organizmą patekęs oras prasiskverbia pro kvėpavimo alveolių membraną, patenka į kraujotaką, tuomet hemoglobinas su prijungtu deguonimi nešioja kraują po visus audinius ir juos maitina.

Taigi, vertindami raudonąjį kraują, matome, ar nėra mažakraujystės arba anemijos, kuri gali būti įvairios kilmės: geležies stokos, folio rūgšties stokos, vitamino B12 stokos ir kt., – pasakojo šeimos gydytoja. – Pagal tam tikrus gretutinius rodiklius numanome, kokios kilmės gali būti mažakraujystė, tuomet, esant poreikiui, atliekami papildomi biocheminiai tyrimai, pavyzdžiui, feritino kiekio arba folio rūgšties koncentracijos nustatymas kraujyje.“

Vertindamas eritrocitų dydį ir tūrio pasiskirstymą gydytojas sprendžia, ar tai nėra įgimta talasemija (itin reta anemijos rūšis) arba kita piktybinė anemija. Tad raudonųjų kraujo kūnelių tyrimas, gydytojos D. Berškienės teigimu, yra labai informatyvus. Pagal jį dažnai vertinami tokie paciento nusiskundimai kaip bendras silpnumas, energijos stoka, negalėjimas susikaupti, prastas miegas, „neramios kojos“ ir pan.

Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) – tai neutrofilai, kurių kiekis paprastai padidėja esant bakterinei infekcijai; limfocitai ir monocitai, kurių kiekis padidėja esant virusinei infekcijai, bei eozinofilai, kurie paprastai rodo alergiją.

Leukemiją, arba kraujo vėžį, anot specialistės, galima įtarti, kai kraujyje randama labai daug vienos rūšies leukocitų, tad bendras kraujo tyrimas šiais atvejais taip pat labai informatyvus.

Trombocitai – tai kraujo plokštelės, kurios sudaro krešulį ir sustabdo kraujavimą. Trombocitų kiekio vertinimas taip pat gydytojui gali nurodyti tam tikras ligas, pavyzdžiui, kepenų (mat trombocitai gaminasi kepenyse).

– Leukocitų norma suaugusio žmogaus kraujyje yra 4,0–9,0 ×10 (9 laipsnyje)/l.

– Trombocitų norma suaugusio žmogaus kraujyje yra 150–400×10 (9laipsnyje)/l.

– Hemoglobino norma: vyrams – 130–160 g/l, moterims – 120–150 g/l. Vaikams norma kinta ir priklauso nuo amžiaus.

Pasak gydytojos, būna atvejų, jog paciento kraujo tyrimo rodikliai atitinka normas, tačiau jis skundžiasi, jog vargina silpnumas, energijos trūkumas, pykinimas – tokiu atveju atliekami papildomi tyrimai, norint patikslinti šiuos simptomus.

Net jei ir sužinojote, jog kai kurie kraujo tyrimo rodikliai neatitinka normos, šeimos gydytoja pataria neišsigąsti ir neprisigalvoti nebūtų diagnozių, geriau apie savo nuogąstavimus papasakoti gydytojui.

Kraujo tyrimai vertinami individualiai ir, pasak šeimos gydytojos D. Berškienės, gali priklausyti nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui: aktyviai sportuojančių žmonių organizme dažnai būna padidėjęs hemoglobino kiekis, taip pat gali būti didesnis eritrocitų ir hematokrito kiekis. Jei paciento kraujo tyrimo rodikliai turi nuokrypių nuo normos, svarbu patikslinti, koks jo gyvenimo būdas.

– Jei suaugęs asmuo prieš kraujo tyrimą atėjo pavalgęs, kraujo tyrimas gali rodyti daugiau leukocitų.

– Jei prieš kraujo tyrimą pacientas išgėrė kavos ar parūkė – kraujyje gali būti daugiau trombocitų.

– Jei vaikas, imant kraują, stipriai verkė, bus daugiau leukocitų.

„Stresas taip pat daro įtaką kraujo rodikliams. Pavyzdžiui, jei žmogus yra įsitempęs ar pastaruoju metu išgyveno stiprų stresą, jo kraujyje gali sumažėti eozinofilų kiekis. Būna atvejų, kai šių ląstelių skaičius ir padidėja, bet nebūtinai tai rodys alergiją. Kraujo tyrimų atsakymai turėtų būti vertinami pasigilinus į paciento savijautą, gyvenimo būdą, gretutines ligas ir kt. Aš ir mano kolegos, šeimos gydytojai visuomet papildomai užduodame pacientui klausimų, jei matome nuokrypius nuo normos“, – sakė gydytoja D. Berškienė.

– patariama 12 val. nevalgyti ir negerti jokių skysčių (galima tik vandenį);

– iki tyrimo geriau nesportuoti;

– nerūkyti;

– nestresuoti;

– jei yra paskirti vaistai lėtinei ligai gydyti, patariama nenutraukti jų vartojimo, tačiau prieš kraujo tyrimą pacientas apie tai turėtų pranešti savo gydytojui.