Vaistininkės teigimu, dažnas nesusimąstome, kiek daug mikrobiologinių pavojų slepiasi paviršiuose, su kuriais kasdien turime tiesioginį sąlytį.
„Užsikrėtusių asmenų sporos yra atsparios ir išlieka gyvybingos ant įvairių paviršių, įskaitant batus, kojines, kempines, patalynę ir viešose vietose, pavyzdžiui, baseinuose, pirtyse ir bendruose dušuose. Nors vaikščiojimas basomis atviroje lauko aplinkoje kelia mažesnę riziką užsikrėsti, palyginti su patalpomis, reikėtų vengti tiesioginio kontakto su žemės paviršiais. Tiems, kurie tvirtai pasiryžę vaikščioti basomis, svarbiausia yra kruopšti pėdų higiena ir odos sveikata“, – pažymi G. Vaitoškaitė.
Jos teigimu, tikimybė susirgti pėdų grybeliu didėja su amžiumi ir tam tikrais sveikatos sutrikimais. Vyresni gyventojai, taip pat sergantieji kraujotakos ligomis, pavyzdžiui, diabetu, venų varikoze, ateroskleroze ir širdies ligomis, yra labiau linkę sirgti pėdų grybeliu.
„Taip yra dėl sumažėjusio pėdų audinių aprūpinimo deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, todėl oda sustorėja ir skilinėja. Asmenys, kurių imuninė sistema nusilpusi, taip pat susiduria su didesne infekcijos rizika“, – įspėja specialistė.
Nepamiršti pėdų ir vasarą, ir žiemą
Kaip toliau pasakoja vaistininkė, nuosekli pėdų priežiūra gali užkirsti kelią grybelinių infekcijų susidarymui. Esą daugelis įpratę daugiausia dėmesio skirti pėdų estetikai šiltuoju metų laiku, tačiau ši priežiūra būtina ištisus metus.
„Tokia praktika, kaip pėdų mirkymas, šveitimas pemza ir reguliarus drėkinimas, padeda užtikrinti sveikesnę odą ir mažesnę grybelinių infekcijų riziką. Ypač naudinga naudoti antiseptinius purškalus, ypač tiems, kuriems yra padidėjusi infekcijų rizika. Šie purškalai naikina grybelių sporas ir veiksmingai dezinfekuoja“, – rekomenduoja vaistininkė.
Tačiau G. Vaitoškaitė įspėja, jog pėdų grybelio ignoravimas gali sukelti sunkių komplikacijų, įskaitant nagų grybelį, dėl kurio labai pažeidžiami ir deformuojasi nagai ir kuris gali išplisti į rankų odą ir nagus.
„Kai kuriais atvejais grybelis gali užkrėsti ir kitus audinius, pavyzdžiui, per apatinius rūbus – lytinius organus. Be to, užsikrėtęs asmuo gali lengvai perduoti grybelinę infekciją šeimos nariams. Taigi, ankstyvas gydymas yra labai svarbus, kad liga būtų greitai ir veiksmingai išspręsta“, – pataria specialistė.
Apibendrindama vaistininkė teigia, jog pėdų grybelio, nors jis ir dažnas, galima išvengti taikant tinkamą higieną ir pėdų priežiūrą. Jau užsikrėtusiems gyventojams labai svarbu anksti diagnozuoti šią lėtinę grybelinę ligą, taip išvengiant ilgalaikės žalos ir užkertant kelią tolimesniam plitimui.
Rizikos grupėje – lėtinių ligų turėtojai
Pasak Sapiegos klinikos gydytojos dermatovenerologės Dominykos Stasevičienės, pėdų grybelines infekcijas pirmiausia sukelia įvairių rūšių dermatofitai – grybeliai, kurie veisiasi raginiame odos, nagų ir plaukų sluoksnyje.
„Negydomos šios infekcijos dažnai pereina į nagų grybelį, todėl prireikia geriamųjų vaistų. Dėl grybelio atsiradę įtrūkimai tarpupirščiuose sudaro sąlygas bakterijoms plisti ir sukelti odos ir poodinio audinio uždegimą. Tai ypač pavojinga lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, kurių imunitetas nusilpęs“, – perspėja dermatovenerologė.
Jos teigimu, pėdų grybelis paprastai pasireiškia trimis klinikinėmis formomis: tarpupirščių, hiperkeratozine ir pūsleline arba dishidrotine. Klinikinėje praktikoje dažniausiai pasitaiko tarpupirščių infekcijos ir hiperkeratozinė forma, kuriai būdingas išplitęs viso pado pleiskanojimas.
„Pirmieji pėdų grybelio simptomai paprastai išryškėja per 1–3 savaites po užsikrėtimo. Šie simptomai dažnai būna bėrimas su ryškesniu krašteliu, pleiskanojimas, paraudimas, intensyvus niežulys, skausmingi įtrūkimai, pūslelės ir šlapiavimas. Infekcija paprastai plinta nuo pėdos centro į kraštus“, – sako gydytoja.
Daugiau dėmesio skirti avalynei
Pėdų grybelio prevencija apima keletą praktinių veiksmų. D. Stasevičienė pataria nevaikščioti basomis viešose vietose, o rekomenduoja besilankant tokiose vietose arba būnant kieno nors namuose avėti asmenines šlepetes.
„Jei tai neįmanoma, grįžus namo rekomenduojama plauti ir dezinfekuoti pėdas, ypatingą dėmesį skiriant kruopščiam padų nusausinimui. Reikėtų vengti ilgesnio uždaros avalynės dėvėjimo, kuris yra dažna pernelyg didelio pėdų prakaitavimo priežastis. Gali būti naudinga dienos eigoje pakeisti kojines, jei gausiai prakaituojama, ir naudoti pėdų prakaitavimą mažinančias priemones“, – rekomenduoja ji.
Gydytojos teigimu, priešingai kai kuriems įsitikinimams, vasarą daug laiko praleidžiant basomis, pėdų grybelio rizika nepadidėja.
„Tikrasis pavojus kyla vaikščiojant basomis viešose vietose, pavyzdžiui, pirtyse, dušuose, sporto salėse, persirengimo kambariuose ir viešbučiuose, kur gali išlikti grybelių sporų. Padidėjęs pėdų prakaitavimas ir uždaros avalynės dėvėjimas taip pat didina infekcijos riziką“, – patarimais dalijasi gydytoja dermatovenerologė.
