„Saulės aktyvumas pasireiškia žybsniais – energingos ultravioletinės ir rentgeno spinduliuotės trumpais suintensyvėjimais bei vainikinės masės išmetimais – kurie yra dalelių, daugiausia elektronų ir protonų, stiprus srautas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ paaiškino Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas astrofizikas dr. Kastytis Zubovas.
Pasak jo, tai gali turėti poveikį buityje naudojamiems elektronikos prietaisams ir žmonių savijautai.
„Gali būti pažeisti jautrūs elektronikos prietaisai. Stipresni žybsniai ir masės išmetimai gali pažeisti elektros linijas ir t.t. Poveikis žmogaus sveikatai gali būti įvairus.
Iš esmės turime apšvitinimą. Žinome, kad rentgeno nuotraukų negali per dažnai daryti, nes rentgeno spinduliuotė kenkia žmogaus organizmui.
Bet turiu nuraminti, kad Žemė turi labai gerą apsaugą, vadinamą magnetosferą. Žemės magnetinis laukas sukuria „burbulą“, kuris labai gerai atmuša Saulės vėją, pliūpsnius, visokias energingas daleles, o Žemės atmosfera didžiąja dalimi sugeria ir ultravioletinę spinduliuotę“, – teigė K.Zubovas.
Žmonės linkę perdėti?
Astrofizikas pridūrė, jog dėl šių priežasčių tiesioginis poveikis Žemės paviršiuje nėra pastebimas, „nebent saulės aktyvumas būtų labai stiprus“. Tiesa, geomagnetinės audros stiprumą nuspėti iš anksto yra sudėtinga.
Nepaisant to, įmanoma, kad geomagnetinės audros pablogintų žmogaus savijautą. „Yra buvę tokių įvykių, kurie didžiuliame plote iš rikiuotės išvesdavo elektros linijas. Žmonių sveikatai tai irgi turėdavo poveikį“, – pasakojo K.Zubovas.
„Nors magnetosfera ir atmosfera saugo mus nuo tiesioginio saulės dalelių poveikio, visgi Žemės magnetosfera yra suspaudžiama, įvairiai suvirpinama. Panašu, kad žmonių organizmams tas gali turėti poveikį.
Tiesa, panašiai kaip ir su mėnuliu, žmonės dažnai pervertina galimą efektą. Galbūt išgirsta, kad būna geomagnetinės audros, kurios gali turėti poveikį sveikatai ir bando susieti tai su savo sveikatos sunegalavimais“, – sakė K.Zubovas.
Jis pabrėžė, kad kiekvieno sveikatos sutrikimo nereikėtų sieti su geomagnetinėmis audromis.
Ciklo maksimumas – po 2 metų
K.Zubovas paaiškino, jog saulės aktyvumas turi svarbų poveikį kosminiams aparatams, pavyzdžiui, dirbtiniams Žemės palydovams, kurių kosmose vis daugiau.
„Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) dirbantiems žmonėms pavojus praktiškai nekyla, nes TKS skrieja palyginti arti Žemės, magnetosfera juos dengia. Tačiau planuojant skrydį į mėnulį reikia atsižvelgti, kad jeigu pro erdvėlaivį praskries Saulės audra ar pataikys į apšviestąją mėnulio pusę, ji gali pakenkti žmonėms“, – kalbėjo astrofizikas.
„Saulės aktyvumas kinta cikliškai 11 metų periodu. Naujausias ciklas prasidėjo, t. y. minimumas buvo apie 2019 m., tad 2025 m. turėtų būti pasiektas maksimumas. Dabar artėjame jo link“, – paaiškino K.Zubovas.
Jis paaiškino, jog paskutinį kartą saulės aktyvumo pikas buvo pasiektas 2014 m. Tuomet saulėje buvo matoma daug dėmių. Tai – ryškiausias Saulės aktyvumo požymis, žmoniją sudominęs dar XVIII amžiuje.
„Kiti dalykai plika akimi nėra taip gerai pastebimi. Tai yra Saulės žybsniai, taip vadinami vainikinės masės išmetimai, kai į aplinką iš Saulės paleidžiami plazmos pliūpsniai.
Taip pat padaugėja Šiaurės pašvaisčių, bet jos gerokai mažiau prognozuojamos, nes ne visi vainikinės masės išmetimai pataiko į Žemę. Kosminė aplinka Saulės sistemoje pakinta, ką galima pamatyti įvairiais prietaisais ir teleskopais“, – sakė K.Zubovas.
Jis priminė, kad žmonių sugrįžimą į mėnulį NASA planuoja būtent 2025 m. – per patį Saulės aktyvumo ciklo maksimumą.
„Ciklo maksimumas nereiškia, kad Saulė visą laiką spjaudosi, visur yra labai pavojinga. Tiesiog žybsniai ir pliūpsniai vyksta dažniau. Kuo geriau suprantame Saulės aktyvumą, tuo geriau gali prognozuoti Saulės pliūpsnius“, – aiškino K.Zubovas ir pridūrė, kad šiuo metu pavyksta nuspėti pliūpsnį kelios dienos iki jam įvykstant.
