Laiką saulėje ilginti palaipsniui
Kaip pastebi VUL Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas, gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis, dėl saulės įtakos odai į medikus kreipiamasi vos ne iškart sušilus orams.
„Gana dažnai linkęs kartotis polimorfinis saulės bėrimas, kuris dažniausiai pasireiškia po pirmojo ilgesnio pabuvimo saulėje – odoje pradeda kilti įvairūs rausvo atspalvio bėrimai, ją niežti, dega. Norint išvengti tokių odos problemų, reikėtų apriboti pirmųjų saulės spindulių gaudymą, tam skirtą laiką ilginti palaipsniui“, – pataria T. Raudonis.
Šiltuoju metų laiku taip pat stipriai padaugėja vabzdžių įkandimų, kurių prevencijai patariama naudoti repelentus. Vasarą dažniau išprovokuojamos ir alerginės reakcijos į įvairias chemines bei augalines medžiagas, dėl gausesnio prakaitavimo dažnesnėmis tampa odos grybelinės infekcijos. Atsipalaidavus ir daugiau laiko praleidus saulės atokaitoje, taip pat rizikuojama perkaisti, dehidratuoti ir nudegti odą – tuomet gali pasidaryti silpna, jaučiamas šaltkrėtis, oda pradeda skaudėti, net susiformuoti pūslės.
Daugėja vėžinių susirgimų
T. Raudonis akcentuoja, kad kiekvienas toks nudegimas saulėje, ypač pasitaikantis vaikams, taip pat gerokai padidina tikimybę ateityje susirgti odos vėžiu. Bazinių ląstelių karcinoma – tai dažniausiai diagnozuojamas onkologinis susirgimas visame pasaulyje, susirgimų juo skaičius nuolat auga – nemelanominiu odos vėžiu kasmet suserga arti 4 mln. gyventojų.
O piktybiškiausias ir pavojingiausias odos vėžys – melanoma. Praėjusių metų Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, melanoma kasmet pasaulyje diagnozuojama virš 300 tūkst. pacientų, nuo jos miršta daugiau nei 57 tūkst. žmonių.
Kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Audronė Kupliauskienė, žmonės puikiai supranta šios ligos riziką. Baimė susirgti onkologinėmis ligomis buvo dažniausiai minima pernai draudimo bendrovės užsakymu „Norstat“ atliktos apklausos metu – nerimą kažkada susirgti tokio tipo ligomis išreiškė net du iš trijų apklausos dalyvių (66 proc.) .
„Tarp dažniausiai žmones neraminančių aspektų buvo tai, kad jiems susirgus prireiks rimto ir ilgai trunkančio gydymo (71 proc.). Taip pat, kad išgirdus vėžio diagnozę nepavyks gauti pakankamai kokybiškų medicininių paslaugų (65 proc.). Įsivertindami riziką, kad onkologinės ligos pasireiškia ir jauno amžiaus žmonėms, ir savo finansines galimybes, vis daugiau žmonių įsigyja ir draudimą nuo vėžio. Ši papildoma pagalba nutikus nelaimei gali ne tik suteikti daugiau gydymo galimybių, bet ir sumažinti nerimą dėl savo bei artimųjų finansinės gerovės“, – teigia draudimo bendrovės atstovė.
Tepti kremu – kas kelias valandas
Norėdami kuo įmanoma labiau išvengti su oda susijusių problemų ir melanomos, turėtume riboti net prie elektronikos prietaisų praleistą laiką – nustatyta, kad ir patalpose esančių lempų, kompiuterių ir telefonų ekranų skleidžiami mėlynieji šviesos spinduliai skatina odos senėjimą ir didina riziką susirgti odos vėžiu. Tiesioginių saulės spindulių vasarą, kaip pataria T. Raudonis, ypač vengti reikėtų tarp 12–16 valandos, kai saulės veikla – aktyviausia.
„Norint tamsesnio odos atspalvio, galima naudoti savaiminio įdegio priemones. Veidui pritaikytus apsauginius kremus nuo saulės, kurie lėtina odos senėjimą, ją ilgiau išlaiko stangresnę, neleidžia susidaryti pigmentinėms dėmėms ir raukšlelėms bei sumažina odos vėžio išsivystymo riziką, reikia naudoti visus metus. Džiugina, kad rinkoje esantis šių kremų pasirinkimas – vis didesnis: tiek tepamos, tiek purškiamos priemonės, kurios itin lengvai pasidengia, neriebaluoja odos ir neužkemša porų“, – akcentuoja VUL Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas.
Apsaugines priemones nuo saulės reikėtų rinktis pagal kelis kriterijus. Tiek kremai su fiziniais filtrais – ultravioletinius spindulius atspindinčiomis dalelėmis kaip titano dioksidas ar cinko oksidas, tiek su cheminiais filtrais – ultravioletinius spindulius absorbuojančiomis organinėmis medžiagomis, šiais laikais laikomi saugiais, tik pastarieji, pagaminti su cheminiais filtrais, lengviau įsigeria į odą. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į UVB bei UVA apsaugas. Gydytojai dermatologai rekomenduoja rinktis UVB apsaugos lygį nurodantį SPF 50+ faktorių – paprastai priemonės naudojame nepakankamai, tad apsauga nuo saulės spindulių tampa daug mažesne. Kalbant apie UVA apsaugą, patariama rinktis UVA PA+++ ar UVA PA++++.
Odą apsauginiu kremu reikėtų patepti 15 minučių prieš išeinant į lauką ir pakartotinai tepti kas dvi valandas, nepriklausomai nuo kremo stiprumo. Vis pasitepti kremu rekomenduojama ir leidžiant laiką prie vandens telkinių, nesvarbu, kad ant kremo pakuotės parašyta apie jo atsparumą vandeniui – juk ne tik atsigaiviname vandenyje, bet kremą galime pašalinti prakaituodami, judėdami ir trindamiesi į rankšluosčius.
Kaip elgtis nudegus
Pamiršus pasitepti kremu ar jam ilgainiui nusitrynus ir dėl to nudegus odą, reikėtų tinkamai ja pasirūpinti. T. Raudonis pataria jokiu būdu nenaudoti liaudies gydymo metodų, pavyzdžiui, odą tepti kefyru ar grietine. Patariama naudoti tik odos nuraminimui skirtas specialias priemones.
„Nudegus odą taip pat reikėtų vartoti daug vandens ir gaiviųjų gėrimų, būti mažesne temperatūra pasižyminčioje aplinkoje, švelniai nusiprausti po drungnu vandeniu. Odą sausinti priliečiant, bet netrinant rankšluosčiu, išsitepti drėkinančiu ir raminančiu preparatu, idealu, jei tai – pantenolio savo sudėtyje turintis kremas po saulės. Odą tepti reikėtų kelis kartus per dieną, o jei bendra savijauta išlieka bloga ar formuojasi pūslės, nedelsiant kreiptis į medikus“, – pataria gydytojas dermatovenerologas.
A. Kupliauskienė priduria, kad į medikus kreiptis būtina ir pastebėjus odos pokyčius – atsiradusias naujas strazdanas ir apgamus, jų skirtumus ir pokyčius. Tam derėtų įvertinti apgamų asimetriją ir formą, kraštą, spalvą, jei jis melsvas ar pilkšvas, diametrą, ypač jei jis didesnis nei 6 milimetrai, ir keitimąsi.
„Ypatingai atidžiai savo kūno odą veidrodyje, nepamirštant pažastų, kirkšnių ir tarpupirščių, reikėtų apžiūrėti pasibaigus vasaros karščiams. Svarbu suprasti, kad kuo anksčiau pastebimi pokyčiai, tuo didesnė tikimybė pritaikyti sėkmingą gydymą, o galimybes pasirinkti labiausiai tinkamą, padidina ir draudimas nuo vėžio“, – pasakoja specialistė.
