Pasirodo, kad pojūčiai širdyje gali būti organizmo „kovok arba bėk“ reakcijos dalis.
Susidūrus su pavojinga situacija, širdies ritmas neretai pagreitėja. Kai kuriais atvejais žmogus netgi gali pradėti jausti stiprius širdies susitraukimus. Šie susitraukimai gali sukelti aštrų skausmą, dėl kurio akimirkai žmogus negali įkvėpti.
Taip nutinka dėl organizme išsiskiriančių streso hormonų, pavyzdžiui, kortizolio ir adrenalino. Tokių situacijų kaip netikėto konflikto ar automobilio avarijos sukelto ūmaus streso nulemta kūno įtampa arba širdies susitraukimai gana greitai praeina.
Ar panikos priepuolis gali sukelti krūtinės skausmą?
Tam tikromis aplinkybėmis krūtinės skausmas gali būti daug stipresnis – jis net gali tapti vizito skubios pagalbos skyriuje priežastimi. Pavyzdžiui, krūtinės skausmas gali išduoti panikos priepuolį. Iš tiesų, 58 proc. pacientų, atvykusių į ligoninę dėl krūtinės skausmo, patiria nerimo arba panikos priepuolį.
Panikos priepuoliai paprastai būna netikėti ir, kaip žinoma, sukelia nesaugumo jausmą, net jei realus pavojaus nekyla.
Panikos priepuoliai gali sukelti somatinius simptomus, kurie yra jaučiami ir įvykus širdies priepuoliui. Pavyzdžiui, padidėjęs pulsas, drebulys ar dilgčiojimo pojūtis visame kūne.
Žmogus taip pat gali jausti ir jau minėtą krūtinės skausmą, kuris tampa organizmo atsako į stresą dalimi – pacientai gali skųstis staigiu ir labai aštriu širdies skausmu arba sakyti, kad jų širdis „šokinėja“.
Pavienis panikos priepuolis gali priversti sunerimti, tačiau to nepakanka kokiai nors diagnozei. Jeigu panikos priepuoliai pasikartoja, gydytojai jau gali diagnozuoti sutrikimą.
Jei reguliariai patiriate panikos priepuolius, jums derėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.
Kada krūtinės skausmas išduoda ne tik stresą?
Kalbant apie lėtinį stresą, reikia paminėti ir daugiau susirūpinimą keliančių ženklų. Lėtiniu stresu yra vadinamas nuolat jaučiamas stresas, kurį gali sukelti įvairiausios priežastys, pavyzdžiui, finansinės problemos arba toksiški santykiai.
Ši streso forma gali sukelti širdies skausmą, tačiau jis taip pat gali būti kitų nerimą keliančių medicininių problemų, tokių kaip širdies priepuolis, požymis.
Stiprus krūtinės skausmas gali būti širdies priepuolio (miokardo infarkto) požymis.
Kadangi krūtinės skausmo priežastys gali būti įvairios, labai svarbu žinoti kitus širdies priepuolio požymius.
Miokardo infarktas įvyksta, kai užsiblokuoja deguonies kelias į širdį. Dėl deguonies trūkumo širdies raumuo pavargsta ir gali mirti, jei kraujotaka nėra atstatoma.
Krūtinės skausmas, viršutinės kūno dalies skausmas, dusulys, galvos svaigimas, prakaitavimas, pykinimas – keletas kitų galimų infarkto simptomų.
Ar gali skaudėti širdį po išsiskyrimo ar netekties?
Sudaužytos širdies sindromas yra rimta, bet išgydoma būklė, kuriai būdingas krūtinės skausmas, dusulys, alpimas ar net širdies sustojimas.
Sudaužytos širdies sindromas gali užklupti po mylimo žmogaus netekties ar skausmingo išsiskyrimo. Šis stiprus emocinis skausmas gali sukelti fizinius simptomus, pavyzdžiui, kairiojo širdies skilvelio patinimą.
Sudaužytos širdies sindromas paprastai atsiranda dėl fizinio ar emocinio streso ir dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus moterims menopauzės metu. Tačiau šis sindromas gali kamuoti bet kurį asmenį, nepriklausomai nuo jo lyties ir amžiaus.
Jei pastaruoju metu patyrėte daug streso ir dabar jaučiate kai kuriuos iš paminėtų simptomų, vertėtų susiekti su savo šeimos gydytoju.
Ką daryti, jei patiriate nuolatinį stresą?
Jei nuolat patiriate stresą, jums būtina taikyti streso valdymo metodus.
Kartais neįmanoma pakeisti aplinkybių, siekiant sumažinti jų keliamą stresą. Tačiau jūs galite įsivertinti patiriamo streso veiksnius, kad suprastumėte, ką galite kontroliuoti, o ko – ne.
Paimkite popieriaus lapą ir nubrėžkite liniją per vidurį. Kairę lapo pusę pavadinkite „Dalykai, kuriuos galiu kontroliuoti“ ir jame užrašykite visus įtampą keliančius dalykus savo gyvenime, kuriuos galite kontroliuoti. Pavyzdžiui, jei nerimaujate dėl įtemptų santykių, galbūt yra įmanoma nustatyti ribas, kurios sumažintų jūsų jaučiamą stresą.
Dešinįjį lapo dalį pavadinkite „Dalykai, kurių negaliu kontroliuoti“. Čia išvardinkite veiksnius, kurių negalite pakeisti, pavyzdžiui, sunki finansinė situacija, kai jūs aktyviai ieškote naujo darbo.
Šis pratimas yra naudingas siekiant suprasti, kuriuos streso sukėlėjus jūs galite suvaldyti, ir kokios pagalbos jums gali prireikti, kad įveiktumėte sunkumus, kurių kontroliuoti negalite.
Streso valdymo metodai, kuriuos galite išbandyti
Streso lygio mažinimas yra būtinas bendrai žmogaus sveikatai. Norėdami suvaldyti jaučiamą stresą, išbandykite šiuos metodus:
Meditacija. Meditacija ir sąmoningumas gali padėti sumažinti nerimo ir depresijos simptomus. Taip pat sumažinti aukštą kraujospūdį ir pagerinti miego kokybę.
Dienoraščio pildymas. Kartais stresą galima suvaldyti užsirašant visas savo mintis.
Pasikalbėkite su draugu ar mylimu žmogumi. Atviras pokalbis su žmogumi, kuriuo pasitikite, gali pakeisti jūsų požiūrį į bet kokią problemą, su kuria susiduriate.
Apsvarstykite terapijos galimybę. Jei susiduriate su lėtiniu stresu, terapeutas padės jums įveikti stresą sukeliančius veiksnius ir nustatys, ar jūs galite turėti psichikos sveikatos sutrikimų.
Parengta pagal verywellmind.com inf.
