Taip nutinka, nes odos darinio prieš apgamo šalinimo procedūrą nebūna patikrinusi įgudusi specialisto akis.
„Gaila, bet apgamus dabar apžiūri ir estetines procedūras atlieka ne tik dermatologai ir onkologai. Lazerius nusipirkę turi ir savo paslaugas siūlo bet kas, kartais net kosmetologo išsilavinimo neturintys žmonės“, – pastebi gydytoja dermatovenerologė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.
Taupyti sveikatos sąskaita – didelė rizika
Gyventojų noras sutaupyti atrodo suprantamas, bet profesorė pataria to nedaryti savo sveikatos sąskaita.
„Juk dantų taisyti neiname pas santechniką, o ieškome odontologo. Juk neprašome, kad šaldytuvą suremontuotų kirpėja. Ir šiuo atveju pirmiausia reikėtų kreiptis į medicinos specialistus, kurie patikrintų apgamą. Odos vėžio diagnostikai reikalinga patirtis“, – pabrėžia M.Bylaitė-Bučinskienė.
Ji priduria, kad būna situacijų, kai piktybinis darinys atrodo kaip geras ir atvirkščiai – nekenksmingas apgamas imituoja piktybinį. Todėl vertėtų su gydytoju dermatologu pasitarti ne tik prieš estetinę procedūrą, bet jo kabinete apsilankyti kartą per metus.
Profilaktika – aukso vertės. Laiku nepastebėtas piktybinis navikas gali metastazuoti, liga gali išplisti į įvairias organizmo vietas. Odos vėžys – agresyvi liga, bet anksti nustačius susirgimą galima pasveikti.
Blogo darinio šalinti negalima
„Jeigu specialistas apžiūri odą, patikrintas turi būti visas kūnas. Tobuliausiai tai daro dermatologai. Tai yra mūsų duona. Jei pastebime pakitusį apgamą, naudojame rankinį dermatoskopą, galime darinį apžiūrėti nuodugniau.
Gali prireikti ir skaitmeninio dermatoskopo, kuris fiksuoja, archyvuoja, detaliai išmatuoja ir padeda įvertinti odos darinio piktybiškumą“, – apie odos vėžio diagnostiką pasakoja M.Bylaitė-Bučinskienė.
„Blogo darinio jokiu būdu negalima šalinti lazeriu. Tada numatomas chirurginis šalinimas su histologiniu ir net imunohistocheminiu ištyrimu. Vadinasi, įvertinama, ar tai melanoma, ne koks kitas odos vėžys“, – priduria profesorė.
Pasak jos, suprantama, jei norima nusikratyti apgamo, kuris kelia nepatogumų dėl savo dydžio ir lokacijos. Pavyzdžiui, apgamą traumuoja apatinis trikotažas, darinys skalpo srityje nuolat kliudomas šukomis ar matomoje vietoje esantis apgamas erzina dėl estetinių savybių.
„Tokiu atveju, jei specialistas įvertina, kad darinys yra gerybinis, jį galima šalinti lazeriniu būdu“, – paaiškina M.Bylaitė-Bučinskienė.
Kada kreiptis į gydytoją?
Gydytoja pataria kartą per mėnesį apžiūrėti viso kūno odą. Pastebėjus pakitimų – apgamas padidėjo, pakeitė spalvą, formą, tapo asimetriškas, jo kraštai nelygūs – kreiptis į gydytoją.
Koks apgamas yra didelis? Anot medikų, susirūpinti reiktų, jei jis tokio dydžio kaip trintukas pieštuko gale.
Įtarimų turėtų kilti ir tuomet, jei kuris apgamas atrodo išskirtinai, kitaip nei likę odos dariniai. „Mes tai vadiname „bjauriojo ančiuko“ požymiu. Turite daug apgamų, bet vienas iš jų vizualiai yra kitoks. Tai žmogus gali lengvai identifikuoti“, – pabrėžia prof. M.Bylaitė-Bučinskienė.
Su gydytoju dermatologu pasitarti vertėtų ir tuomet, jei odos darinys ima dirginti, pasidaro šiurkštus, pleiskanoja, niežti, kraujuoja arba šlapiuoja.
„Žmonės dažnai į tai neatkreipia dėmesio, bet plokščialąstelinis ir bazalinis vėžiai dažnai atrodo kaip žaizda, kuri negyja. Ji lengvai sudirginama, užtenka rankšluosčiu užkabinti. Nieko blogo nedarai, o ta vieta vis pakraujuoja – čia vėžio požymis“, – įspėja gydytoja.
Galima kažką pražiūrėti, nes akimis kiekvieno kūno lopinėlio nepasieksi. Įsitraukti turėtų ir šeimos nariai.
„Įprastai moterys šeimoje apžiūri ir savo vyrus, ir vaikus. Dažniausiai vyrą pas medikus atsiunčia moteris. Įspėti galėtų ir kosmetologas, masažo specialistas, kineziterapeutas. Odos vėžį turėtų išmanyti visi šie specialistai, žinoma, ir šeimos gydytojai“, – paaiškina prof. M.Bylaitė-Bučinskienė.
Ji pabrėžia, kad į gydytoją derėtų kreiptis atsiradus menkiausiam įtarimui. Dažnu atveju medikas nuramins, jog liga negresia, bet toks vizitas – ne veltui. Atsargumo dėka nepražiopsosite odos vėžio.
