V.Murthy rėmėsi 2010 m. paskelbtu tyrimu, kuriame buvo tiriamas ryšys tarp socialinių santykių ir mirtingumo rodiklių. Tyrėjai apjungė 148 tyrimų šia tema duomenis, kad gautų patikimesnį statistinį atsakymą į jiems rūpimus klausimus.
Metaanalizės metu buvo nagrinėjami 300 000 dalyvių sveikatos duomenys, surinkti per vidutiniškai septynerių metų laikotarpį. Mokslininkai ištyrė, kokią įtaką socialiniai santykiai gali turėti priešlaikinės mirties rizikai, socialinių santykių aspektus, kurie greičiausiai prognozuoja ankstyvą mirtį, ir bet kokius kitus riziką mažinančius veiksnius.
Jie padarė išvadą, kad vieniši asmenys turi 50 proc. didesnę riziką mirti anksčiau nei žmonės, turintys stiprius socialinius ryšius. Tada jie panaudojo statistinę priemonę, vadinamą „atsitiktinių efektų modeliu“, kad apskaičiuotų, ar socialinių santykių įtaka mirties rizikai yra panaši į visiems geriau žinomus rizikos veiksnius, tokius kaip cigarečių rūkymas.
Nors mokslininkų naudota metodika buvo patikima – o vienatvė tikrai kenkia sveikatai – galima teigti, kad „15 cigarečių per dieną“ analogija buvo siekiama sukelti sensaciją.
Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad vienatvės pavojus sveikatai yra panašus į alkoholio vartojimo ir viršija kitus rizikos veiksnius, tokius kaip fizinį neveiklumą ir nutukimą. Tačiau šie palyginimai retai minimi viešojoje erdvėje, nes nėra tokie paveikūs.
Palyginimas su rūkymu taip pat gali padidinti žmonių, kurie jaučiasi vieniši, jaučiamą naštą ir sustiprinti su vienatve susijusią stigmą. Tačiau negalima nuvertinti šios analogijos veiksmingumo. Net paėjus trylikai metų, šis tyrimas ir toliau skatina diskusijas apie vienatvę ir su ja susijusias žalingas pasekmes sveikatai.
Tyrimai, kurie nenuskambėjo antraštėse
Kiti tyrimai, kurie yra tokie pat patikimi, bet sulaukė mažiau dėmesio, taip pat parodė daugybę sveikatos sutrikimų, susijusių su vienatve ir socialine izoliacija, įskaitant širdies ligas, insultą, 2 tipo cukrinį diabetą, reumatoidinį artritą ir vėžį. Izoliacija gali pasunkinti netgi gijimo po širdies operacijos procesą.
Vienatvė taip pat gali sukelti psichikos sveikatos sutrikimus, tokius kaip vilties praradimą, depresiją, miego sutrikimus, piktnaudžiavimą alkoholiu ir pan. Vieniši žmonės taip pat turi padidėjusį jautrumą socialinėms grėsmėms. Manoma, kad vienatvė turi evoliucinę funkciją, kuri yra suvokiama panašiai kaip alkis ar troškulys ir yra signalas žmonėms pakeisti savo gyvenimo būdą bei socialinius ryšius. Tačiau, kai vienatvė tampa lėtinė, žmonėms gali būti sunku išsivaduoti iš šio jausmo ir ieškoti būdų, kaip įveikti patiriamas neigiamas emocijas.
Vienatvė taip pat siejama su padidėjusia demencijos rizika.
Pandemijos metu labai išaugo vienatvę patiriančių asmenų skaičius, ypač tarp jaunų žmonių. Pandemija taip pat paspartino visuomenės pokyčius, pavyzdžiui, nuotolinio darbo ir apsipirkimo internetu paplitimą, kurie dar labiau paaštrino vienatvės epidemiją.
Būtinybę kovoti su vienatve dar labiau išryškina tai, kad jos sukelti sutrikimai padidina sveikatos apsaugos sistemų, verslo ir ekonomikos išlaidas. Su vienatve susijusios metinės išlaidos Jungtinės Karalystės ekonomikai ir šalies privataus sektoriaus darbdaviams galimai siekia atitinkamai 32 milijardus ir 2,5 milijardus svarų sterlingų.
Taigi, nors chirurgas V. Murthy yra teisus – vienatvė gali pakenkti jūsų sveikatai taip pat, kaip ir rūkymas – yra ir daugybė kitų būdų įvertinti jos žalingą poveikį.
Parengta pagal the „The Conversation“ inf.
