PSO pateikė naujas gaires, kuriose patariama nevartoti vadinamųjų necukrinių saldiklių, arba NSS (angl. non-sugar sweeteners).
Dirbtinių saldiklių galima rasti dietiniuose gazuotuose gėrimuose, kavoje, šaldytuose desertuose, jogurte, saldžiuose kepiniuose, pusryčių dribsniuose ir įvairiuose saldumynuose.
Labai paprasta išsiaiškinti, ar maiste yra dirbtinių saldiklių, sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja Ona Keblienė.
„Visi saldikliai labiai aiškiai nurodomi ant maisto produkto etiketės“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo O.Keblienė.
Pasak jos, produkto sudėtyje esantys saldikliai turi būti pažymėti net keliose pakuotės vietose.
„Šalia maisto produkto pavadinimo jau nurodoma „su saldikliu“ arba „su saldikliais“. Jei maisto produkto gamyboje panaudotas ir cukrus, ir saldikliai, taip ir nurodoma: „Su cukrumi ir saldikliu“. Taip pat vartotojas sudedamųjų dalių sąraše labai aiškiai matys nurodytą maisto priedo grupę „saldiklis“ ir maisto priedo pavadinimą arba E numerį.
Pavyzdžiui, E951 arba saldiklis aspartamas. Šita informacija padeda vartotojui lengvai atpažinti, kurie maisto produktai turi saldiklių“, – paaiškino VMVT specialistė.
Pasak jos, maiste dažniausiai sutinkami saldikliai: ciklamatas, sacharinas, aspartamas.
Tiesa, saldikliai patenka į leidžiamų maisto priedų sąrašą, o tai reiškia, jog jie oficialiai yra pripažįstami saugūs vartoti. Visgi, PSO pataria saugoti sveikatą ir ieškoti palankesnių alternatyvų.
Didina kraujo krešulių ir insulto riziką
PSO mitybos ir maisto saugos direktorius Francesco Branca pabrėžė, kad įprasto cukraus pakeitimas dirbtiniais saldikliais „nepadeda kontroliuoti svorio ilguoju laikotarpiu“.
„Žmonės turi apsvarstyti kitus būdus, kaip sumažinti pridėtinio cukraus suvartojimą, pavyzdžiui, rinktis maisto produktus su natūraliai jame esančiu cukrumi, pavyzdžiui, vaisius, arba nesaldintus maisto produktus ir gėrimus“, – sakoma jo pranešime.
„NSS nėra esminiai mitybos elementai ir neturi maistinės vertės. Norėdami pagerinti savo sveikatą, žmonės turėtų visiškai sumažinti saldumo kiekį maiste nuo pat vaikystės“.
PSO teigė, kad jos naujoji rekomendacija taikytina visiems, išskyrus asmenis, jau sergančius diabetu.
Neseniai JAV mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad dirbtinis saldiklis eritritolis yra susijęs su padidinta kraujo krešulių, insulto, širdies smūgio ir ankstyvos mirties rizika.
Tyrimo metu nustatyta, kad žmonės, turintys esamų širdies ligų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, sergantys diabetu, turėjo dvigubai didesnę tikimybę patirti širdies smūgį ar insultą, jei jų kraujyje buvo didesnis eritritolio kiekis.
Patarimai, kaip sumažinti polinkį į cukrų
PSO siunčiama žinutė reiškia, kad nėra sveikatai palankių alternatyvų cukrui. Vadinasi, derėtų valgyti mažiau saldumynų. Kaip tai padaryti?
Pratinkite skonio receptorius. Specialistai pataria palaipsniui valgyti vis mažiau saldaus maisto. Verčiau į mitybą įtraukite daugiau baltymų ir skaidulinių medžiagų turinčių produktų, rašo CNN.
Toks maistas sulėtina cukraus kiekio kraujyje didėjimą, jei jį valgome kartu su cukraus turinčiu maistu. Taigi, žmogus patiria sotumo jausmą, bet nesuvartoja daug cukraus.
Rinkitės maisto produktus be cukraus ir venkite visų saldintų gėrimų. Pavyzdžiui, rinkitės pilno grūdo dribsnius arba graikišką jogurtą be saldiklių. Cukrumi saldinti gėrimai, kuriuos reikėtų išbraukti iš pirkinių sąrašo: gazuoti, energetiniai ir sportiniai gėrimai. Vietoj jų rinkitės vandenį.
Jei mėgstate saldžius gazuotus gėrimus, gerkite mineralinį vandenį. Į jį galite įmaišyti vaisių, pavyzdžiui, įdėti citrinos skiltelę ar įpilti apelsinų sulčių.
Gerkite kavą ir arbatą be cukraus. Jei perkate kavą kavinėje, nežinote, kas į ją buvo įdėta, tiesa? Aromatizuota kava gali turėti ne mažiau cukraus nei skardinė saldaus gazuoto gėrimo.
Desertui rinkitės vaisius. Vietoj sausainių, torto, ledų ir kitų saldumynų išbandykite cinamone keptus obuolius arba pasimėgaukite uogų derliumi.
Saugokitės paslėpto cukraus. Pridėtinių cukrų dažnai būna maisto produktuose, kurių galbūt nelaikote saldžiais, pavyzdžiui, padažuose, duonoje, prieskoniuose ir salotų padažuose.
Skaitykite maisto etiketes. Visų maisto produktų ir gėrimų etiketėje turi būti nurodytas cukraus kiekis ir rūšis.
Pridėtiniai cukrūs gali būti vadinami kitais pavadinimais, pavyzdžiui, agava, rudasis cukrus, kukurūzų saldiklis, kukurūzų sirupas, dekstrozė, garintos cukranendrių sultys, fruktozė, vaisių sulčių koncentratas, vaisių nektaras, gliukozė, aukštos fruktozės kukurūzų sirupas, medus, invertuotasis cukrus, laktozė, salyklo sirupas, maltozė, melasa, klevų sirupai, žaliavinis cukrus, sacharozė, trehalozė ir turbinado cukrus.
Kuo aukščiau ingredientų sąraše yra šie pridėtiniai cukrūs, tuo didesnis pridėtinio cukraus kiekis yra produkte.
