„Turime labai daug atvejų, kai žmogus žiūri į vėžinį darinį, bet neatpažįsta, kad jis piktas“, – apie odos vėžio klastą įspėja gydytoja dermatovenerologė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.
Profesorė pabrėžia, kad dvejoti ir laukti nėra prasmės. Jei kilo įtarimas, būtina pasitarti su gydytoju. M.Bylaitė-Bučinskienė akcentuoja, kad pavojų išduoda ne tik apgamai.
Rūpestį sukelti turėtų bet koks staiga iškilęs, pakitęs, kraujuoti ar šlapiuoti pradėjęs odos darinys, kuris neišnyksta greitai.
„Jei darinys nesugyja per du mėnesius, visada reikia kreiptis į gydytoją ir pasitikrinti ar tai nėra odos vėžys“, – pataria prof. M.Bylaitė-Bučinskienė.
Odos apžiūra – kartą per mėnesį
Melanoma – baisi liga, nes išplisti gali vos per kelis mėnesius. Odos vėžys nebus pastebėtas laiku, jei nesirūpinsi sveikata. Todėl būtina nuolatinė savisauga.
„Pats žmogus savo odą turi apžiūrėti bent kas mėnesį. Savistaba ir reguliari kontolė svarbu, nes odos vėžys nėra tik vyresnių gyventojų liga. Sergamumo melanoma pikas – 55–60 metų“, – paaiškina prof. M.Bylaitė-Bučinskienė.
„Tenka pastebėti, kad Lietuvoje žmonės į gydytojus kreipiasi vėlai. Vieni ligos požymių nemato, kas yra suprantama, jei gyveni vienas, o atsiranda darinys ant nugaros, šlaunų srityje, kur sunku jį pastebėti.
Kitas dalykas – žmonės mato, kad atsirado odos pakitimas, bet jie neatpažįsta grėsmės sveikatai, į gydytojus nesikreipia“, – sako profesorė.
Pas gydytoją lankytis reikia reguliariai
Pasak gydytojos, Lietuvoje iki šiol gajus prietaras, kad įtarimo sukėlusio apgamo geriausia yra „nejudinti“, nes kitaip vėžys išplis. Todėl ir kreiptis į medikus žmonės delsia. Neva geriausia apsimesti, kad odos darinio nėra. Tai – didžiulė klaida.
„Lietuviai dar nėra įpratę reguliariai lankytis pas gydytoją, tikrintis sveikatą. Daugelis mano, kad medikas reikalingas tik tada, kai namie skausmo kentėti nebegali“, – neigiamą elgseną įvardija prof. M. Bylaitė-Bučinskienė.
Jei žmogus neturi didelės rizikos susirgti odos vėžiu, užtenka, jei gydytojas apgamus patikrins kartą per metus.
Budresni turėtų būti daug apgamų turintys žmonės ir tie, kurių šeimos nariai sirgo melanoma. Jiems prof. M.Bylaitė-Bučinskienė dermatovenerologo kabinete apsilankyti pataria kas pusę metų.
„Patys pikčiausi vėžiai gali atsirasti ir užaugti labai greitai“ – įspėja profesorė.
Bijai vėžio – saugok odą
Sena medikų tiesa sako, kad intensyvios ir dažnos saulės vonios odai šviežumo neprideda. Priešingai – ypatingai kenkia.
Dėl ultravioletinių spindulių poveikio odoje greičiau atsiranda raukšlių, pigmentinių dėmių, ji sausėja. Pomėgis degintis saulėje susijęs su didesne rizika susirgti odos vėžiu ir melanoma.
Todėl prof. M.Bylaitė-Bučinskienė odą saugoti nuo UV spinduliuotės ir vengti tiesioginio kontakto su saule, kai ji aktyviausia – nuo 11 iki 16 valandos.
Karštomis dienomis reikėtų ne išsirengti, bet dengti odą natūralaus pluošto drabužiais, galvą ir ausis apsaugoti kepure, dėvėti akinius su UV filtru.
Jei nenorite sirgti vėžiu, nepridengtas odos vietas būtina patepti SPF 50+ kremu nuo saulės, nepamiršti po 2–3 valandų pasirūpinti nauju apsauginiu kremo sluoksniu.
