Daugėja susirgimų odos vėžiu
Melanoma – gana nedažna odos vėžio rūšis, bet dermatovenerologai liūdnai pastebi, jog pacientų sparčiai daugėja, ypač jauname amžiuje. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 350 naujų susirgimų melanoma. Didesnė dalis melanomos atvejų diagnozuojama moterims.
Didelė klaida manyti, kad nudegimas saulėje – tik laikinas nemalonus jausmas.
„2–3 stiprūs nudegimai saulėje padidina melanomos išsivystymo riziką. Lygiai taip pat ir nuolatinis deginimasis skatina odos vėžio atsiradimą“, – paaiškina gydytoja dermatovenerologė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.
Nors didelė žala neretai padaroma paauglystėje arba ankstyvoje jaunystėje, melanoma smogia vėliau. Dažniausiai suserga 40–60 metų amžiaus žmonės. Taip yra, nes kenksmingas saulės poveikis kaupiasi.
„Melanomai svarbus yra nudegimo stiprumas, o kitiems odos vėžiams – bazalinių ląstelių karcinomai, plokščialąstelinei karcinomai – svarbus ilgalaikis, nuolat pasikartojantis odos pažeidimas“, – teigia gydytoja dermatovenerologė.
Pataria nepamiršti kremo nuo saulės
Nurudusi oda – grožio standartas, bet profesorė ragina pagalvoti apie savo sveikatą. Dažnos saulės vonios vėliau gali baigtis karčiomis ašaromis.
„Ultravioletiniai (UV) spinduliai yra didžiausias kancerogenas. Tai – laiko ir mokslo patikrintas faktas. Kai oda ilgai ir nuolat veikiama UV spinduliais, kaupiasi pažaidos, kurios nespėja atsistatyti. Vėžys per dieną neišsivystys, bet sulig amžiumi, deja, pasimatys ir pasekmės“, – įspėja M.Bylaitė-Bučinskienė.
„Nėra diskusijos apie tai, ar saulės saugotis yra gerai ar blogai. Mokslininkams labai aišku, kad tai daryti – būtina“, – priduria gydytoja.
Nuolat diegiamos gydymo naujovės, tačiau kasmet nuo melanomos miršta maždaug šimtas Lietuvos gyventojų.
M.Bylaitė-Bučinskienė akcentuoja, jog svarbu nenusvilti saulėje. Jei žmogaus oda yra natūraliai šviesesne, tuomet ji į saulės spindulius reaguoja jautriau. Tačiau atsargumo priemonių imtis turėtų visi.
Savaime aišku, kad einant į paplūdimį būtina pasitepti apsauginiu kremu nuo saulės. Reikia atminti, kad to visai dienai neužteks.
„Labai svarbu, kad po 2–3 valandų reikia kartoti tepimą stipriu SPF kremu. Geriausia vasaros metu paplūdimyje rinktis vandeniui atsparų apsauginį kremą“, – pataria M.Bylaitė-Bučinskienė.
Nudega viskas, ko rūbai nepridengia
Klaidinga manyti, kad SPF kremas reikalingas tik tiems, kurie guli paplūdimyje. Riziką įvertinti privalo visi, mėgstantys leisti laiką gamtoje.
„Jeigu esame kalnuose ar prie vandens, reikia suprasti, kad saulė turės žalingesnį poveikį, nes sniegas ir vanduo atspindi spindulius. Poveikis odai bus dvigubas.
Reikalingas budrumas: ruošiesi sportuoti, keliauti, užsiimti aktyviu vandens, žiemos sportu arba tiesiog žaisti lauke futbolą, tenisą – turi suvokti, kad atviros kūno vietos gauna per daug saulės, jos nudegs.
Tau reikia pasiruošti ir planuotis. Ilgiau nei pusvalandį pabuvęs lauke, turi pagalvoti, ką privalu padaryti, kad oda nebūtų pažeista, o išvyka į gamtą praeitų linksmai, nebūtų sugadinta“, – pabrėžia profesorė.
M.Bylaitė-Bučinskienė pastebi, kad kremą nuo saulės vyrai ant odos tepasi nenoriai. Tokiu atveju ji ragina išbandyti kitokias apsaugos priemones.
„Turime didžiulį priemonių pasirinkimą: veidui, kūnui, skirtingiems odos tipams. Galima rasti ir įvairių tekstūrų – aliejų, losjoną, purškiamas priemones“, – vardija profesorė.
Atostogautojus ji ragina įvertinti ir pakitusias klimato sąlygas. Kaitri saulė Pietų šalyse kelia didesnį pavojų ir mūsų odai.
„Jeigu oras šiltesnis nei Lietuvoje, yra rizika nudegti. Kaip taisyklė, žmonės nebūna pasiruošę“, – patirtimi dalijasi M.Bylaitė-Bučinskienė.
