Į dvi grupes suskirstytų tyrimo dalyvių paprašyta kasdien užsiimti skirtingais nusiraminimo pratimais. Po visko mokslininkai pastebėjo, kad vienoje grupėje beta amiloido kiekis smegenyse reikšmingai skyrėsi.
Dar neįrodyta, ar kvėpavimo pratimas gali sustabdyti demenciją – ligą, kurios diagnozę išgirsta vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Bet patvirtinto efektyvaus Alzheimerio ligos gydymo nėra, tad medicina ieško būdų, kaip užkirsti kelią susirgimui šia liga.
Kvėpavimo pratimų nauda
Tyrimo metu 108 dalyviai nešiojo širdies ritmo monitorius. Pusė savanorių turėjo kasdien po du kartus skirti 20 minučių meditacijai, klausantis raminančios muzikos.
Antrai tyrimo dalyvių grupei buvo nurodyta lėtai įkvėpti ir iškvėpti pagal nešiojamojo kompiuterio ekrane rodomą 0,1 herco dažnio ciklą.
Iš pirmo žvilgsnio abi savanorių grupės darė beveik tą patį: siekė atpalaiduoti kūną ir atsikratyti nemalonių minčių. Tačiau tyrėjai teigia, kad šių veiklų poveikis buvo labai skirtingas.
Pirmajai grupei priklausiusių tyrimo dalyvių širdies susitraukimų dažnis stabilizavosi. Būtent to mokslininkai ir siekė. Jie ragino stebėti širdies ritmo monitoriaus rezultatus ir išlaikyti kiek įmanomą stabilesnį širdies ritmą.
Toje grupėje, kuri kvėpavo pagal kompiuterio užduotą ritmą, širdies susitraukimų dažnis didėjo įkvepiant ir mažėjo iškvepiant. Tyrėjai ir siekė kuo didesnės amplitudės.
Iš visų savanorių prieš tyrimą buvo paimti kraujo mėginiai. Tuomet jie keturias savaites du kartus per dieną atliko paskirtus pratimus. Po visko vėl paimti kraujo mėginiai.
Jie buvo tiriami dėl dviejų formų beta amiloido, kuris Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse sudaro plokšteles, ir Tau baltymo, kurio pakitimai yra dar vienas Alzheimerio ligos paveiktų smegenų bruožas.
Tyrimo pabaigoje abiejų tipų beta amiloido kiekis antros dalyvių grupės kraujyje buvo gerokai mažesnis nei prieš pradedant tyrimą.
Tačiau raminančios muzikos besiklausiusių dalyvių grupėje pastebėtas netikėtas rezultatas – amiloido kiekis jų mėginiuose buvo didesnis nei prieš tyrimą.
Tau baltymo lygio pokyčiai apskritai nebuvo reikšmingi. Tačiau tarp jaunesnių dalyvių jie buvo panašūs į amiloidų pokyčius.
Mokslininkai pasidaliję į dvi stovyklas
Autoriai mano, kad didėjantys širdies ritmo svyravimai stimuliuoja parasimpatinę nervų sistemą. Tai paaiškintų, kodėl lėtas ir gilus kvėpavimas sumažina Alzheimerio ligos riziką.
„Žinome, kad simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos daro įtaką su Alzheimerio liga susijusių peptidų ir baltymų gamybai bei šalinimui“, – paaiškino Pietų Kalifornijos universiteto (JAV) profesorė Mara Mather. Su amžiumi mažėja parasimpatinės nervų sistemos aktyvumas. Tyrėjų manymu, tai turi įtakos Alzheimerio ligos atsiradimui.
Tyrimo metu nebuvo tikrinama, kiek ilgai išlieka teigiamas poveikis ir ar jis gali būti išlaikomas atliekant pratimus ne kelias savaites, bet kelis mėnesius. Dar svarbiau yra tai, jog mokslininkai nesutaria, ar beta amiloido sumažėjimas apsaugo nuo Alzheimerio ligos.
Medicinos bendruomenėje egzistuoja dvi stovyklos. Vieni įsitikinę kad beta amiloido plokštelės galvos smegenyse yra Alzheimerio ligos priežastis. Kitos stovyklos šalininkai mano, kad tai viso labo vienas ligos simptomų.
Dauguma mokslininkų, kurie laikosi pastarosios pozicijos, tikrąja priežastimi laiko Tau baltymus. Kaip minėta, naujausio tyrimo metu reikšmingi Tau baltymo pokyčiai nepastebėti. Tai gali sukliudyti tolesnei šios tyrimų krypties plėtotei.
Tyrimo autoriai taip pat pripažįsta, kad jie nežino, ar sumažėjęs beta amiloido kiekis kraujyje parodo mažesnę jo gamybą. Galbūt pagerėja šio baltymo išvalymas per inkstus? Tai reikštų, kad beta amiloido kiekis smegenyse nesumažėja ir Alzheimerio ligos rizika taip pat išlieka nepakitusi.
Parengta pagal „IFL science“ inf.
