Anot psichologės Rositos Pipirienės, vasaris yra laikomas emociškai ir fiziškai vienu sunkiausių metų mėnesių, o situaciją dar labiau pablogina vėlyvas pavasaris – tuomet slogi žmonių būklė užsitęsia.
„Pavasarį yra paūmėjimas išsekimų, pervargimų ir net fiziologinių ligų, kurios yra susijusios su psichologiniu išsekimu. Kodėl taip vyksta? Todėl, kad žmogus yra gamtos dalis. Natūralu – organizmas po žiemos išsekęs, persirgęs virusais, o toks atkritimas yra labai pavojingas ir emociškai. Tuomet visa emocinė energija ir resursai yra skiriami išlaikyti fiziologinį kūną.
Pavyzdžiui, susigūžus vaikščioti, nes šalta. Vietoje to, kad gyvybinę energiją skirtume kūrybai, gyvenimo džiaugsmui, meilei – ji skiriama išlaikyti kūną ir vengti „iškritimo“. Visada sakau pacientams – turėkite galvoje, kad jūsų psichologiniai resursai dirba didžiulį darbą, nes bando išlaikyti kūną sveiką ir fiziologiškai, ir psichologiškai“, – komentuoja ji.
Eiti į gamtą
Kalbėdama apie tai, kaip pasiruošti šiam laikotarpiui, psichologė sako, kad visų pirma reikėtų saugotis persidirbimo ir su juo ateinančio perdegimo, reikėtų pakankamai miegoti, gerai maitintis ir daugiau būti gryname ore.
„Pagrindinis dalykas, ką reikėtų daryti – tai gaudyti pavasarį gamtoje. Tai yra tarsi terapija – mes turime pamatyti besiskleidžiančius žiedus, mat žiedas pats iš savęs yra gyvybė, didžiausias energetikos koncentratas. Dėl to žmonės, atėjus pavasariui, ir bėga į mišką žiūrėti žibučių, snieguolių.
Jeigu arti jūsų nėra miško, tada nusipirkite gėlių, kurios skleidžiasi, ir jas pasimerkite kambaryje. Svarbu gamtoje praleisti kuo daugiau laiko – nebūtina labai aktyviai sportuoti, galima išeiti pauostyti, kaip naujai kvepia žemė, žolė ir pumpurai“, – pataria R. Pipirienė.
Pasak jos, blogiausia tai, kad protinė apkrova pavasarį tiek dirbant, tiek studijuojant kaip tik didėja – prasideda nauji projektai, atsiskaitymai ir pan. Nors žmogus tam dar nėra pasiruošęs nei fiziškai, nei psichologiškai.
„Negrįžimas į fizinį darbą taip pat prisideda prie dažnėjančių skundų dėl išsekimo – žmogus net neišeina iki automobilio, nepereina per gryną orą ir negali įkvėpti pavasario kvapo. Kai žmogus ilgai iš namų dirba, jis net nejunta gamtos atsigavimo, tai kaip jam pačiam fiziškai atsigauti? Žmogaus psichika vis dar lieka apimta žiemos apatijos. Darbas namuose yra patogus, galima dirbti iš bet kurio pasaulio krašto, bet su tuo reikia elgtis labai atsargiai. Jeigu pavasaris būtų ankstyvas, 50 proc. šitų išsekimų net nebūtų“, – įsitikinusi psichologė.
Prašo valerijono preparatų
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Goda Papaurėlytė antrina sakydama, kad taip pat jaučia žmonių, besiskundžiančių emocinėmis problemomis, pagausėjimą. Vis daugiau užsukusių į vaistinę ieško preparatų nuo streso, nerimo ir nemigos.
„Kalbėti apie bėdas jauni žmonės nėra linkę, retas, kuris pasisako, kas sukelia stresą. Pasiteiravus apie dirgiklius, dažniausiai atsakoma, kad mažai kas streso nekelia šiomis dienomis. Darbas ir karinė situacija pasaulyje minimi dažniausiai. O kodėl žmonės nešneka su mumis apie tokias problemas? Nes skuba. Retas, kuris atėjęs į vaistinę nori joje užsibūti ilgiau nei 5 minutes.
Pamatę ilgesnę eilę į vaistinę net nebeina ir renkasi užsisakyti vaistinius preparatus internetu į namus. Įprastai pacientai teiraujasi veiksmingo preparato, kuris padėtų įveikti stresą, nemigą bei nerimą. Dažnai paminima, kad daug preparatų išbandyta, niekas nepadėjo, prašo „kažko stipresnio“, – sako ji.
Vaistininkė priduria, kad ypatingai išaugo valerijono preparatų pardavimai, mat jie vis dar populiariausi ir geriausiai žinomi tarp pacientų – jie padeda nusiraminti, greičiau užmigti bei pagerinti miego kokybę.
„Valerijoną visgi reikėtų vartoti atsargiai, kadangi jo poveikis yra gana stiprus ir vartojamas didesnėmis koncentracijomis kiekvieną dieną kai kuriems jis gali sukelti galvos skausmą ar svaigimą. Be to, valerijonas nėra rekomenduojamas nėščiosioms bei maitinančioms moterims“, – atkreipia dėmesį G. Papaurėlytė.
Patiriantiems stresą ir nerimą vaistininkė pirmiausia rekomenduoja augalinius preparatus, tokius kaip pasiflora ar ašvaganda – tai natūralūs anksiolitikai, kurie pasižymi stresą mažinančiu poveikiu.
„Taip pat galima rinktis kompleksinius papildus, kuriuose galima rasti ir minėtų augalų ekstraktų, ir kitų, tokių kaip gama-amino sviesto rūgštis (GABA), magnis, vitaminas B6 ar 5-hidroksitriptofanas (5-HTP). Tačiau nereikėtų pasikliauti vien tik vaistinėje įsigytais preparatais, kadangi gyvenimo būdas turi labai didelę įtaką tvarkantis su psichologinėmis problemomis“, – pažymi G. Papaurėlytė.
Mažais žingsneliais
Vaistininkės teigimu, gyvenimo būdą svarbiausia keisti mažais žingsniais, o svarbiausia – rasti streso dirgiklius ir pasistengti juos pašalinti.
„Nerimą juntantys žmonės yra labiau linkę į sėdimą gyvenimo būdą, tad pradėti galima nuo padidinto fizinio aktyvumo – jei naudojamasi viešuoju transportu, išlipti stotele ar dviem anksčiau, laisvu laiku eiti pasivaikščioti aplink gyvenamąjį rajoną ar pasirinkus dominančią sporto šaką pradėti eiti į užsiėmimus. Fizinės veiklos metu atsipalaiduojama, o išsiskyrę laimės hormonai pagerina nuotaiką. Nerimui mažinti taip pat gali būti atliekami kvėpavimo pratimai – pastarasis būdas šiuo metu yra gana populiarus“, – sako ji.
Anot G. Papaurėlytės, taip pat svarbus faktorius nerimui bei stresui vystytis yra mityba, todėl derėtų maitintis reguliariai, įtraukti daugiau skaidulų turinčio maisto. Didesnis su kokybišku maistu gaunamas energijos kiekis suteiks daugiau jėgų, žmogus nesijaus apsunkęs ir dienos metu jausis geriau. Be to, reikėtų nepamiršti kuo įmanoma labiau sumažinti kofeino bei alkoholio vartojimą.
„Žmogaus sveikatai ir emocinei būklei ypatingai svarbus pastovaus cirkadinio ritmo palaikymas: organizmas, reaguodamas į rutiną, pagal tai sutvarko visą hormonų veiklą, todėl reikėtų eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu visą savaitę.
Vakarais, bent 2–3 val. prieš miegą, patariama atsisakyti mėlyną šviesą skleidžiančių elektronikos prietaisų ar bent jau naudoti mėlynos šviesos filtrus – svarbiausio miego hormono melatonino koncentracija kraujyje padidėja reaguodama į tamsą, tad jei iki pat to momento, kai žmogus eina miegoti, jis bus šviesoje, tikėtina, kad užmigti bus sunkiau“, – aiškina vaistininkė.
