Iš tiesų, mokslininkai nustatė, kad kuo daugiau miego problemų turite, tuo didesnė jūsų insulto rizika. Taigi, pagerinę miego kokybę sumažinsite ir sunkios ligos pavojų.
„Jeigu patiriate daugelį išvardytų simptomų, jūsų insulto rizika gali būti penkis kartus didesnė, palyginti su miego problemų neturinčiais asmenimis“, – pranešime teigia tyrimo autorė Christine McCarthy iš Golvėjaus universiteto (Airija).
„Išvados atitinka ankstesnius tyrimus, kuriuose miego sutrikimai yra siejami su aukštu kraujospūdžiu ir kraujagyslių sutrikimais – insulto rizikos veiksniais“, – sakė Kristen Knutson – miego specialistė bei neurologijos ir prevencinės medicinos docentė iš „Northwestern“ universiteto Feinbergo medicinos mokyklos Čikagoje. Ji nėra viena iš šio tyrimo autorių.
Viena iš priežasčių gali būti trumpo, fragmentiško miego ir miego sutrikimų, tokių kaip miego apnėja, įtaka organizmo gebėjimui reguliuoti medžiagų apykaitą, kraujospūdį ir uždegimus, kurie yra insulto rizikos veiksniai, tvirtino tyrime nedalyvavusi daktarė ir „Northwestern“ medicinos mokyklos cirkadinės ir miego medicinos centro direktorė Phyllis Zee.
„Blogas miegas gali pakenkti natūraliam kraujospūdžio kritimui, kuris įvyksta miegant naktį, ir skatinti aukštą kraujospūdį – svarbų insulto ir širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnį, – elektroniniame laiške rašė dr. P. Zee. – Kiti tyrimai aptiko panašius ryšius tarp prastos miego kokybės ir tokių sutrikimų kaip diabetas, širdies ligos ir demencija.“
Miego sutrikimai ir insulto rizika
Žurnale „Neurology“ paskelbtame tyrime buvo analizuojami duomenys, surinkti iš daugiau nei 4 500 žmonių, dalyvaujančių „INTERSTROKE“ – dideliame tarptautiniame insultą patyrusių pacientų atvejų kontrolės tyrime.
Beveik 1 800 tyrimo dalyvių yra patyrę išeminį insultą – dažniausiai pasitaikantį insultą, kurio metu kraujo krešulys užblokuoja į smegenis vedančią arteriją. Dar 439 žmonės patyrė intracerebrinį kraujavimą, kurio metu plyšta smegenų arterijos arba venos ir kraujas įsilieja į smegenų audinį.
Tyrimo dalyviai buvo lyginami su tokio pat amžiaus ir lyties žmonėmis, nepatyrusiais insulto. Abi grupės atsakė į klausimus apie savo miego kokybę ir įpročius, o jų atsakymai tuomet buvo lyginami.
Rezultatai parodė, kad žmonės, kurie vidutiniškai miega mažiau nei penkias valandas per parą, triskart dažniau serga insultu nei tie, kurie miega bent septynias valandas – suaugusiems rekomenduojamą minimalų laiką.
Kita vertus, tyrime teigiama, kad jeigu vidutinė miego per parą trukmė viršija devynias valandas, insulto rizika padvigubėja.
Remiantis tyrimu, rezultatai nepakito net ir atsižvelgus į kitas sveikatos problemas, kurios gali sukelti insultą, įskaitant depresiją, piktnaudžiavimą alkoholiu, rūkymą ir fizinio aktyvumo stoką.
Miego apnėja – sutrikimas, kai žmonės kelis kartus per valandą nustoja kvėpuoti – buvo susijusi su trigubai padidėjusia insulto rizika, rašoma pranešime.
„Miego apnėja turi įtakos kraujo krešėjimui, o tai taip pat didina insulto riziką“, – teigė dr. P. Zee.
Knarkimas, kuris gali būti negydomos miego apnėjos požymis, taip pat yra rizikingas. Žmonės, kurie knarkdavo, turėjo 91 proc. didesnę tikimybę patirti insultą.
Miegojimas dieną taip pat yra rizikos veiksnys, teigiama tyrime. Žmonės, kurie vidutiniškai snaudžia ilgiau nei valandą, turėjo 88 proc. didesnę tikimybę patirti insultą nei tie, kurie miegodavo trumpiau. Tačiau trumpesnis nei valandos miegas dieną nėra susijęs su padidėjusia insulto rizika, teigiama tyrime.
Svarbu pažymėti, kad šis tyrimas parodo tik sąsajas tarp miego problemų ir insulto, o ne priežastinį ryšį, sakė dr. Andrew‘as Freemanas, Denverio nacionalinės žydų sveikatos tarnybos širdies ir kraujagyslių prevencijos ir sveikatingumo direktorius.
„Išlieka klausimas: ar tai sukelia prastos kokybės miegas? O gal tai paprasčiausiai susiję su blogais sveikatos įpročiais, dėl kurių insulto rizika gali padidėti?“, – klausė prie tyrimo neprisidėjęs A. Freemanas.
„Ar jie patiria daug streso? Ar jie geria labai daug kofeino ir dėl to neužmiega? Galbūt jie mažai sportuoja, o mes žinome, kad mankšta gerina miego kokybę, – kalbėjo A. Freemanas. – Sunku išskirti visus veiksnius, kurie gali turėti įtakos.“
Ką turime pakeisti?
Geros miego higienos laikymasis, sveika mityba ir reguliari mankšta – pagrindiniai būdai sumažinti insulto bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką, sakė A. Freemanas.
„Žinote, visada sakau žmonėms, kad septynios valandos nepertraukiamo miego kasnakt mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – tvirtino jis.
Svarbu teikti pirmenybę nuolatiniam 7–8 valandų nepertraukiamam miegui kiekvieną naktį, sakė dr. P. Zee. Tai reiškia, kad kasdien – net ir savaitgaliais – reikia eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu.
„Reguliarus buvimas šviesoje rytais ir po pietų taip pat gali pagerinti miego kokybę“, – tikino specialistė, pridurdama, kad visi, kurie kenčia nuo knarkimo, nemigos ar per didelio mieguistumo dienos metu, turėtų pasikonsultuoti su miego specialistu.
Pasak A. Freemano, miegamasis turėtų būti naudojamas tik miegui ir intymumui.
„Neužsibūkite ten: nežiūrėkite televizoriaus, neskaitykite knygų ir nedirbkite šiame kambaryje, – sakė jis. – Šalia lovos laikykite užrašų knygelę, kad pabudę vidury nakties galėtumėte užsirašyti, kas ateina į galvą. Išsklaidykite visus savo rūpesčius medituodami ir darykite viską, kad pamirštumėte visus neramumus.“
Bent tris valandas iki miego nevartokite alkoholio ir nevalgykite, kad išvengtumėte skrandžio sutrikimų, kurie gali jus pažadinti, siūlė dr. P. Zee.
„Taip pat svarbu mankštintis, geriausia ryte, – pridūrė A. Freemanas. – Vienintelis vaistas, kuris visada veikia, yra gyvenimo būdo gerinimas, ugdant sveikus įpročius.“
Parengta pagal CNN inf.
