„Labai svarbu, kad kiaušinio valgymas rytais netaptų kasdienės mitybos įpročiu. Nereikėtų taip“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“, – sakė R.Stukas.
Kiek kiaušinių galima suvalgyti?
Jis paaiškino, kad virtas kiaušinis – puikus baltymų šaltinis. Kiaušinio trynyje yra cholesterolio. Todėl ilgą laiką skatinta kiaušinius valgyti atsargiai.
„Šiandien kiaušinis yra reabilituotas. Ištirta, kad jo sudėtyje yra ir kitų medžiagų, jos labai gerai subalansuotos. Kiaušinių trynyje yra ir lecitinas, kuris veikia priešingai nei cholesterolis. Todėl, jei žmogus prisilaiko bendrų sveikos mitybos rekomendacijų, kiaušinis žalos tikrai nedaro“, – patikino R.Stukas.
„Teko skaityti rimtame žurnale mokslinį straipsnį, kuriame teigta, kad ir 12 kiaušinių per savaitę žalos nepadarys, jei mityba yra sveika“, – pridūrė jis.
Tiesa, vienu kartu nereikėtų suvalgyti daugiau 2 kiaušinių. Juk mityba turėtų būti įvairi, patarė profesorius.
Jis paaiškino, kad sveikiau valgyti virtą kiaušinį. Taip yra, nes kepimui naudojami riebalai sveikatingumo patiekalui neprideda. „Kepimas nėra geriausias būdas. Virtas kiaušinis bus gerai įsisavintas, jame nebus riebalų“, – sakė R.Stukas.
Bėda, kad tuomet kartu norisi majonezo arba riebiau ant duonos užtepto sviesto. Šiuo pagardus profesorius patarė naudoti itin saikingai. Pavyzdžiui, sviestas turėtų tik užpildyti duonos riekės skylutes.
Kodėl pavasarį jaučiame nuovargį?
Pavasarį daugelis jaučia nuovargį. Pasak R.Stuko, paaiškinimas – paprastas: mityboje trūksta šviežių daržovių, su maistu nėra gaunama pakankamai vitaminų.
„Kad ir kaip išlaikytos per žiemą būtų daržovės, jų biologinė vertė yra mažesnė. Jei pažiūrėtume į žmogui reikalingų maistinių medžiagų normas, mes nepamatytume, kad pavasarį, žiemą, vasarą jos skiriasi. Ne, visų medžiagų mums reikia gauti nuolatos“, – aiškino profesorius.
Kita problema – dėl saulės spindulių trūkumo atsiradęs vitamino D stygius. Organizmas nusilpsta ir todėl, nes šaltuoju metų laiku žmogus mažiau juda.
„Kaip rodo tyrimai, Lietuvos gyventojų mityba yra nevisavertė (...) grubiai galima pasakyti, kad pusė Lietuvos gyventojų maitinasi ne taip, kaip turėtų. Jiems gresia įvairios lėtinės ligos, sąlygotos netinkamos mitybos“, – sakė R.Stukas.
Pasak jo, meškos paslaugą daro įsisenėję lietuvių įpročiai. Tyrimai rodo, kad vos 31 proc. gyventojų pirkdami maistą pirmiausia pagalvoja apie sveikatą. Kitiems labiau rūpi produkto skonis arba kaina.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad 95 proc. „laimės hormonu“ vadinamo serotonino sintetinama žarnyne. Jeigu trūksta gerųjų žarnyno bakterijų, nebus serotonino, žmogus nesijaus laimingas.
Efektyvi dieta – nereiškia, kad saugi
Pavasarį neretas ryžtasi keisti mitybą ir ima laikytis įvairių dietų. Populiarumą išlaiko keto dieta. Daugelis giriasi, kad ji padėjo numesti svorio. Visgi profesorius pabrėžė, kad vien tirpstantys kilogramai nereiškia, jog pasirinktas mitybos būdas yra sveikas.
„Reikia mintyje turėti ne tik kūno svorį, bet ir sveikatą, laikytis visuminio požiūrio į organizmą. Labai svarbu, kad laikantis dietos mes nepakenktume. Nukritusius kilogramus užfiksuosime po mėnesio, o sveikatos sutrikimus – po metų, kitų. Jie bus negrįžtami.
Eksperimentuoti nereikėtų. Neturime pakankamai mokslinių tyrimų, pagrindžiančių tos (keto, red. pastaba) dietos naudą, kurie rodytų, jog tai yra saugu“, – įspėjo R.Stukas.
Jis pridūrė, kad norint jaustis gerai ir būti sveikam, mityba privalo būti įvairi. Jeigu kyla pagunda sudėlioti netradicinį mitybos būdą, derėtų pasitarti su gydytoju dietologu.
