Sveikos gyvensenos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ buvo kalbama apie klausos sutrikimus, pasakojama kokios prevencinės priemonės padeda užkirsti kelią klausos pablogėjimui bei kaip galima klausą pagerinti.
Pasak laidoje kalbėjusios gydytojos audiologės Vijos Vainutienės, klausos sutrikimams įtakos gali turėti ir kasdienės veiklos.
„Klausos suprastėjimui įtakos turi įvairūs išoriniai veiksniai – stresas, mityba, rūkymas, muzikos klausymasis per ausines“, – kalbėjo audiologė.
Pasitaiko atvejų, kuomet žmogus kažko neišgirsta ir tame nėra nieko blogo. Tačiau jei tai kartojasi dažnai, nereikėtų į tokias situacijas numoti ranka. Pasak specialistės, dažnai žmogus net pats nepastebi, kad jo klausa suprastėjo. Dėl to vėlei žmogų gali pradėti kamuoti ir psichologiniai sutrikimai.
„Kadangi klausos netekimas yra lėtinis procesas, žmonės dažniausiai pripranta prie suprastėjusios klausos. Neretai jie net nepastebi, jog pradeda prasčiau girdėti. Taip pat yra pastebėta, jog neprigirdintys žmonės dažniau susiduria su įvairiomis depresijos formomis, todėl negydomi klausos sutrikimai turi įtakos ne tik žmogaus sveikatai, bet ir psichologinei būklei“, – apie klausos sutrikimų žalą kalbėjo gydytoja V. Vainutienė.
Su klausos sutrikimais dažniau susiduria vyresnio amžiaus žmonės. Kaip teigė gydytoja, tam įtakos turi ir įgimti dalykai. Taip pat rizika susidurti su klausos problemomis didėja ilgai būnant dideliame triukšme.
„Beveik trečdalis vyresnių nei 65 metų pacientų turi tam tikro laipsnio klausos sutrikimų ir su amžiumi šie sutrikimai tampa vis dažnesni. Taip pat klausai įtakos turi ir genetika. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, net 5 iš 1000 vaikų gimsta jau turėdami klausos sutrikimų, o visiškai kurčias gimsta tik 1 iš 30 000. Kuomet nepadeda klausos aparatai, yra atliekama kochlearinė operacija. Pastaraisiais metais žmonės vis dažniau susiduria su klausos sutrikimais, kurie atsiranda dėl žalingo triukšmo poveikio. Saugi triukšmo riba yra 85 decibelai ir šiame triukšme galima išbūti 8 valandas, tačiau jei triukšmas didesnis, buvimo jame trukmė mažėja“, – kalbėjo gydytoja.
Pasak audiologės, pastebėjus klausos sutrikimus reikėtų nedelsti ir kreiptis pagalbos į gydytojus.
„Kuo greičiau yra nustatomas klausos sutrikimas ir pradedamas gydymas, tuo didesnė klausos atstatymo tikimybė. Jei žmogui pasireiškia ausies uždegimas, jis gydomas medikamentais, jei reikalingas chirurginis gydymas, tuomet yra skiriamas operacinis gydymas. Kuomet nei medikamentai, nei operacija nėra tikslingi, pacientams skiriami klausą gerinantys aparatai“, – apie gydymo būdus kalbėjo gydytoja audiologė.
Klausos aparatai yra skirti palengvinti kiekvieno, sunkiau girdinčio žmogaus kasdienybę, tačiau, pasak gydytojos V. Vainutienės, yra keletas priežasčių, dėl kurių žmonės vengia naudoti klausos aparatus.
„Neretai pasitaiko atvejų, kad net ir turėdamas klausos aparatą žmogus juo nesinaudoja. Pagrindinė to priežastis, jog yra blogai į ausį įstatomas aparatas, todėl jis pradeda skleisti pašalinį triukšmą, tačiau su artimųjų ar klausos protezavimo specialistų pagalba ši problema greitai išsprendžiama. Taip pat žmogus kartais nesugeba savarankiškai pakeisti klausos aparato elemento ir nusprendžia, jog šis sugedo. Tuomet laukia penkerius metus, kol gaus naują“, – kalbėjo gydytoja V. Vainutienė.
Gydytojos teigimu, klausos aparatai yra ne vienintelė priemonė, kurios dėka galima atstatyti prarastą ar susilpnėjusią klausą.
„Kasmet atsirandančios naujos technologijos, tobulėjantys klausos aparatai bei kochleariniai implantai padeda žmogui girdėti ir leidžia džiaugtis pilnavertišku gyvenimu“, – kalbėjo audiologė.
Pasak laidoje kalbėjusios „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistės Bernardos Bajorinaitės-Zinės, klausos aparatai gali būti įvairių dydžių ir dizainų. Todėl kiekvienas, turintis klausos problemų, atras sau tinkantį ir patinkantį klausos aparatą.
„Dalis žmonių mano, kad klausos aparatai yra dideli, nepatogūs bei sunkiai prižiūrimi. Tačiau šiuolaikinių technologijų dėka, žmogus klausos aparatus gali nešioti nepastebimai ir komfortiškai. Aparatai yra gaminami įvairių spalvų ir įvairių dydžių – nuo didesnių iki visiškai nepastebimų. Tokie aparatai yra labai patogūs, turi daug funkcijų bei yra apsaugoti nuo dulkių ir drėgmės. Visi klausos aparatai yra skaitmeniniai ir grupuojami į dvi grupes: ausinius ir užausinius. Užausiniai aparatai yra lengvi, maži bei gerai pasislepia už ausies, jie jungiasi su įtempiamu laideliu, kuris perduoda sustiprintą garsą iš klausos aparato į garsiakalbį, esantį ausies kanale. Ausinių klausos aparatų visi komponentai yra viename korpuse. Šie aparatai yra gaminami individualiai, pagal ausies atspaudą. Modernesni klausos aparatai net jungiasi su išmaniaisiais telefonais ir veikia kaip belaidės ausinės, kuomet garsas yra tiesiogiai transliuojamas iš telefono į klausos aparatus. Taip pat išmaniuosiuose telefonuose galima naudotis programa, kuri padeda lengviau ir patogiau reguliuoti klausos aparatų garsą“, – apie klausos aparatų įvairovę pasakojo B. Bajorinaitė-Zinė.
Anot specialistės, įtarus klausos sutrikimus yra skiriamas tyrimas, kurio metu naudojamas audiometras. Šio prietaiso dėka yra nustatomas klausos sutrikimo lygis.
„Jeigu žmogus pajuto, kad sunkiau susikalba triukšmingesnėje aplinkoje ar telefonu, reikėtų kreiptis į specializuotą klausos centrą, tokį kaip „Audiomedika“, arba pas šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą otorinolaringologo konsultacijai.
Specialistai dažniausiai paskiria tyrimą, kuris atliekamas naudojant specialų medicininį įrenginį – audiometrą. Prieš atliekant šį tyrimą gydytojas užduoda keletą klausimų apie sveikatą bei klausą. Taip pat patikrina ausų landas. Vėliau pacientui yra uždedamos ausinės, kuriomis leidžiami įvairūs garsai bei tam tikras dažnių diapazonas.
Gauti tyrimo rezultatai fiksuojami grafike. Jeigu nustatomi klausos sutrikimai, pacientui yra siūlomi galimi problemos sprendimo būdai“, – apie audiometrijos tyrimo eigą kalbėjo gydytoja B. Bajorinaitė-Zinė.
Anot specialistės, klausos sutrikimus šiandien galima išspręsti efektyviai ir patogiai, nes pacientai gali pasinaudoti valstybės teikiama pagalba.
„Didelė dalis žmonių nežino, kad susidūrus su klausos sutrikimais yra galimybė gauti valstybės skiriamą kompensaciją. Norint gauti kompensaciją reikia apsilankyti pas šeimos gydytoją, antrojo arba trečiojo lygio LOR gydytojus ir gavus siuntimą nuvykti į specializuotą „Audiomedikos“ ar kitą klausos centrą, kuris yra sudaręs sutartį su valstybine ligonių kasa“, – apie kompensavimo galimybes kalbėjo klausos protezavimo specialistė.
