10 tūkst. žingsnių per dieną
Nugarą ir kelius pradeda skaudėti dėl judėjimo trūkumo, o ne dėl amžiaus. Senėjimo procesas prasideda mūsų mintyse, juk kūnas pasirengęs dirbti ilgai ir likti jaunas.
Apmaudu, kad daugelis jau po 40-ies mėgsta lepintis ant sofutės ir pradeda laukti 80-mečio. Kuo mažiau judame, tuo greičiau sustingstame ir „rūdijame“.
Trakštelėjo kelio girnelė? Pagelbės nuolatiniai pasivaikščiojimai pėsčiomis. Bet atstumo nuo automobilio stovėjimo aikštelės iki darbo vietos nepakanka.
Išmaniosios kūno rengybos apyrankės suskaičiuoja padarytus žingsnius. 10 tūkst. žingsnių per dieną – žemiausia kokybiško gyvenimo riba.
Vaikščioti, o ne skambinti ar siųsti žinutes
Reikia ką nors pasakyti kolegai? Pamirškite vietinį telefoną, trumpąsias žinutes – svarbiausius biuro priešus. Prieikite prie kolegos ir asmeniškai perduokite informaciją.
Paskambinti ar pasiųsti trumpąją žinutę greičiau? Tuomet ir sensite greičiau.
Judėjimas – tai gyvenimas. Be to, tiesioginis akių kontaktas visuomet veiksmingesnis sprendžiant vieną ar kitą darbo klausimą.
Galvos smegenys turi kvėpuoti
Negaudamos šviežio oro galvos smegenys dirba lėčiau. Nieko nuostabaus, kad iki vidurdienio sunku susidoroti su užduotimis. Dirbant daugiau nei valandą tvankioje patalpoje trūksta oro.
Ekspertai pataria bent dešimčiai minučių išeiti į gryną orą ir pakvėpuoti. Jei dėl užduočių terminų negalite to padaryti, atvėrę langą kelis kartus įkvėpkite ir iškvėpkite. Šis nesudėtingas būdas padės, vaizdžiai sakant, atnaujinti protinio variklio darbą, suteiks energijos ir naujų idėjų.
Nepamirškite žiemą, kad ir koks būtų oras, išvėdinti patalpų.
Basomis kojomis biure?
Kodėl gi ne? Padai ir delnai turi daugybę receptorių ir taškų, kurie daro poveikį savijautai. Kai kojos visada su batais ir kojinėmis, laikui bėgant silpnėja jų jautrumas, apribojama ar nutraukiama energetinių kanalų veikla.
Specialistai pataria avėti batelius plonu padu, nepiktnaudžiauti aukštakulniais ir storapadžiais. Pastaruoju metu itin populiarius sportbačius patariama avėti kūno rengybos ar sporto salėje.
Geriausia, jei yra galimybė darbe nusiauti batus (po stalu nematyti!) ir pabūti basiems ar tik su kojinėmis. Namuose kas rytą padus pamasažuokite ant specialaus kilimėlio ir nenešiokite puskojinių kiaurą parą.
Svarbi mūsų veiklos dalis – judėjimas
Masažas be sporto – pinigų švaistymas. Nors tai malonus ritualas, bet jo poveikis – trumpalaikis. Jei nuo sėdimojo darbo skauda nugarą ar kaklą, šiuos negalavimus padės įveikti fizioterapijos specialistas ir sportas.
„CrossFit“ – fizinio lavinimo programa, kurią sudaro įvairūs fizinę ištvermę ir jėgą lavinantys pratimai, – puikiai tinka ir tiems, kurie niekada nesportavo ir net nedarė mankštos.
Pritūpkime pagal telefono signalą
Mobiliajame telefone nustatykite programėlę. Ji kas valandą siųs signalus – atėjo laikas pakilti iš darbo vietos ir pajudėti.
Viena vertus, tai naudinga akims. Negaudamas poilsio, nuolat į kompiuterio ekraną nukreiptas regos organas greitai pavargsta.
Kita vertus, fizinis aktyvumas tiesiog būtinas raumenims ir sąnariams. Juk kiekvienas esame patyrę būseną „kažką užspaudė“.
Atsistokite ir bent kartą apeikite savo darbo stalą arba pasivaikščiokite po biuro erdves.
Perkraukime galvos smegenų kompiuterį
Galvojame daugiau nei judame. Juk mintys net naktį ne visada leidžia miegoti ramiai. Per dieną tenka spręsti daugybę klausimų ir problemų.
Toks protinis krūvis gali susilpninti organizmą, sukelti apatiją ir net depresiją.
Šiuo atveju gelbėja meditacija. Specialiai skristi į kurią nors Azijos šalių tikrai nebūtina.
Pakanka įsijungti mėgstamą muziką ar atsisiųsti „Headspace“ programėlę, ir malonus balsas padės atitrūkti nuo kasdienių minčių.
Kūnas turi atlikti savo funkcijas
Anksčiau judėjome kur kas daugiau, o dabar neretai didžiausias mūsų „nuopelnas“ – kelias iki automobilio ir atgal. Tapome tingūs, per pastaruosius šimtą metų faktiškai liovėmės judėję, o tai niokoja kūną.
Į devintą aukštą pakilkite ne liftu, o pėsčiomis. Kai organizmo veikla normali, kopti laipteliais lengva ir nereikia daryti pertraukėlių.
Kai atsiranda dusulys, sunkumo pojūtis kojose, sąnarių ar raumenų skausmai, laikas susirūpinti savo sveikata.
Kada senti? Tai priklauso nuo mūsų
Sportui negalioja amžius. Jei jūsų treniruotę prižiūri profesionalas, žalos organizmui tikimybė lygi nuliui.
Nesvarbu nei dabartinė sveikatos būklė, nei patyrimo stoka. Tik noras, nuolatinis sportas, ir po metų būsite puikios fizinės formos.
Nebūkime tingūs
Kiekvieną dieną turi judėti visos žmogaus kūno dalys. Dėl sąstingio silpnėja fizinės jėgos, o joms susigrąžinti stebuklingo gėrimo nėra. Taip jau žmogų sukūrė gamta.
Vykdami į darbą ar grįždami iš jo išlipkite iš viešojo transporto pora stotelių anksčiau ir eikite pėsčiomis. Iš automobilio persėskite ant dviračio, rytais maudykitės po kontrastiniu dušu. Jei netoliese yra baseinas ar natūralus vandens telkinys, suraskite savyje drąsos maudytis visus metus.
Svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kaip
Mūsų savijauta, ypač darbingumas, priklauso ir nuo mitybos. Jei rytą nėra jėgų atsikelti ir iki pusiaudienio nesiseka normaliai dirbti, būtina peržiūrėti savo valgiaraštį.
Paprastai pradedame saujomis vartoti vitaminus, gerti gydomųjų žolelių arbatą ir net vaistus. Bet dėl blogos savijautos gali būti kaltas prieš miegą suvalgytas šokoladinio torto gabalas, išgerta taurė vyno ar netinkami produktai.
Kokia kava?
Ginčai, ar kava naudinga, ar žalinga, tikriausiai niekada nesiliaus. Jei išgėrus puodelį kavos neužplūsta nerimas ir nepadažnėja širdies plakimas, gerkite ir tris puodelius per dieną.
Svarbiausia, kad kava būtų be cukraus ir pieno. Šie produktai sunaikina naudingus organizmui antioksidantus, kurių kava turi sočiai. Be šių priedų geriau patariama gerti ir arbatą.
Jei laikysitės visų čia pateiktų patarimų, darbas biure ir žiemą netaps sunkiu išbandymu organizmui.
Geriau tortilijos, suktinukai su lašiša nei pica
Kartais galima pasilepinti torto gabalėliu ar pyragaičiu, bet ne dažniau nei per šeimos šventes. Kolektyvas švenčia gimtadienį ir kas kartą vis tas pat – pica ir saldumynai?
Bet juk gali būti sūris su vynuogėmis ar tortilijos suktinukai su lašiša. Tai kur kas naudingiau.
Maistas neturi virsti kultu
„Tai jau valgiau vakar“, – dažnai girdimi žodžiai. Trokštate vis ko nors naujo? Veikiausiai tai lemia psichologinės priežastys. Nepaverskite maisto kultu. Svarbu, kad jis būtų skanus ir naudingas. Paruošus vakarienę dalį jos galima palikti rytdienos pietums.
Daržovių nauda
Labai dažnai pusryčiams išgeriama kavos ir sukramsnojama kvapi, dar šilta bandelė. Ja gali pavaišinti ir kolega. Geriau atsisakyti! Juk po valandos gurgiantis pilvas vėl pareikalaus maisto.
Žmonės visada valgė tris kartus per dieną – pusryčius, pietus ir vakarienę. Dabar užkandžiaujama visą dieną. Kodėl? Priežastis – netinkami produktai.
Ant pusryčių stalo gali būti kiaušiniai, jogurtas ar puodelis juodos kavos be cukraus, kai nesinori valgyti.
Pietums – mėsa ar žuvis su dideliu kiekiu daržovių. Vakarienei – varškė arba mėsa, bet lėkštėje ir vėl turi būti pakankamai daržovių. Po valgymo alkio neturėtumėte jausti 4–5 val. Jokių pusgaminių!
