„Burnos higienos procedūrą patartina atlikti ir prieš dantų plombavimą, protezavimą ir balinimą, taip pat prieš chirurgines ar periodontologines procedūras. Burnos higiena padeda sumažinti infekcijos riziką – specialistai dirba švarioje burnoje, todėl ji geriau gyja“, – kalba J. Aganauskienė.
Prasta burnos higiena sukelia dantų ėduonį, pulpitą ir dantenų ligas – dantenų uždegimą (gingivitą), dantis supančių audinių uždegimą (periodontitą), aplink implantą esančių audinių uždegimą (perioimplantitą), nekrozines ligas. Dėl to dantys ne tik patamsėja, bet ir atsiranda blogas burnos kvapas, gedimai po dantų plombomis ir protezais, gali iškristi dantys ir implantai.
Šepetėlio ir tarpdančių siūlo nepakanka
Tiems, kas gerai valosi dantis ir neturi polinkio kauptis apnašui, procedūras galima atlikti kas 12 mėnesių, o turintiems prastesnius individualios burnos higienos įgūdžius arba sergantiems periodonto ar burnos gleivinės ligomis, nešiojantiems ortodontinius aparatus profesionalią burnos higieną reiktų atlikti kas 3–4 mėnesius.
J. Aganauskienės teigimu, kad burnos higienos procedūros reiktų rečiau, patartina laikytis kelių taisyklių.
„Pagrindinė dantų priežiūros klaida yra nepakankamas jų valymas. Dantis su dantų šepetėliu reikėtų valyti du kartus per dieną po 2–3 minutes, naudoti ir vieno danties šepetuką. Taip pat būtina valyti ne tik dantis, bet ir tarpdančius, tam naudojant visas individualiai parenkamas priemones, pavyzdžiui, skirtingo dydžio tarpdančių šepetukus, tarpdančių siūlą, dantų irigatorių.
Antroji klaida – neteisingi valymo judesiai, valymo dažnumas ir nepakankamas laikas. Valydamiesi dantis tik kartą per dieną ir trumpai, tikrai nenuvalysite visų dantų paviršių“, – kalba J. Aganauskienė.
Sveikos burnos priešai – cukrus ir cigaretės
Dantims kenkia daug cukraus ir kitų angliavandenių turintis maistas, rūgštūs maisto produktai, gazuoti gėrimai. Alkoholis taip pat turi neigiamos įtakos dantims, nes jame yra rūgščių bei cukraus.
Burnos sveikatą galima pagerinti valgant daugiau kietų maisto produktų, pavyzdžiui, rupios duonos, ir ypač daugiau vaisių ir daržovių, mažinančių apnašų kaupimąsi. Tuo tarpu minkšti maisto produktai lieka tarp dantų, todėl apnašos kaupiasi lengviau.
„Iš seilių ir maisto likučių susidaro bakterinis apnašas, kuris nenuvalytas sukietėja ir virsta akmenimis. Vieniems žmonėms šis apnašas sukietėja per kelias valandas, kitiems per keliolika valandų. Dantų akmenų kaupimąsi ypač skatina rūkymas. Rūkantiems žmonėms bakterinis apnašas kaupiasi 10 kartų labiau“, – tikina J. Aganauskienė.
Didžioji dalis rūkant išsiskiriančių dervų nusėda kvėpavimo takuose ir ant dantų bei dantenų paviršiaus. Dervos nudažo apnašą, todėl dantys tamsėja, įgauna gelsvą ar net rudą spalvą.
Šį poveikį gali sumažinti dervų neturintys bedūmiai kaitinamojo tabako gaminiai, kurie nėra sveikesni, bet mažiau nudažo dantis, taip pat rūkantiems žmonėms reikia ypač gerai valytis dantis, naudoti specialias dantų pastas rūkantiems ir mažiausiai du kartus per metus atlikti profesionalią burnos higieną.
Kad procedūra būtų maloni
Retai atliekant profesionalią burnos higieną, procedūra gali būti ne itin maloni, nes būna prisikaupę daugiau akmenų. Ilgai besikaupiantys akmenys darosi kietesni, dantenos tampa uždegimiškos, o dantys jautrūs. Be to, kuo daugiau akmenų burnoje, tuo ir procedūros kaina didesnė.
„Reguliariai atliekant procedūra tikrai neskauda, o malonus jausmas burnoje po procedūros džiugina. Dantis valytis ir reguliariai ateiti profesionaliai procedūrai apsimoka ir finansiškai, nes burnos higienos kaina bus mažesnė, procedūros metu laiku pastebėtas nedideles skylutes ar dantenų ligas gydyti yra pigiau, o prižiūrimos plombos, vainikėliai bei implantai tarnauja ilgiau“, – sako J. Aganauskienė.
