Reguliarus ramus miegas vyrų gyvenimą gali pailginti beveik penkeriais metais, o moterų – daugiau nei dvejais metais, rodo naujas tyrimas.
Tyrėjai išanalizavo daugiau nei 170 tūkst. žmonių duomenis ir nustatė, kad tie, kurie mėgavosi kokybišku miegu, gyveno ilgiausiai.
Tyrimas taip pat parodė, kad aštuoni procentai mirčių dėl bet kokios priežasties gali būti siejami su prastais miego įpročiais.
Didžiausią naudą sveikatai gavo tie, kurie kasnakt miegojo tarp 7 ir 8 valandų, vakarais neturėjo sunkumų užmigti, o rytais lengvai kėlėsi iš lovos. Jie taip nevartojo jokių miegui pagerinti skirtų vaistų, o pabudę bent 5 kartus per savaitę jausdavosi gerai pailsėję.
Būtent šie 5 rodikliai tyrėjams tapo atskaitos tašku, vertinant žmonių miego kokybę. Galima sakyti, kad tai – idealaus nakties poilsio sudėtinės dalys.
„Idealūs miego įpročiai“
Tyrimo metu nustatyta, kad visus penkis kokybiško miego rodiklius turintys vyrai vidutiniškai gyvena 4,7 metų ilgiau, o moterys – 2,4 metų, palyginti su tais, kurie turėjo tik vieną idealų rodiklį arba jų neturėjo visai.
„Jei žmogaus miego įpročiai idealūs, jis greičiausiai gyvens ilgiau“, – sakė Harvardo medicinos mokyklos klinikinis bendradarbis ir tyrimo bendraautorius dr. Frankas Qianas.
Jis pabrėžė, kad žmonės dažnai susitelkia tik į miego trukmę. Tačiau svarbu ir tai, kad miegas būtų ramus bei netrukdomas, taip pat, kad idealiu atveju žmogus turi užmigti ir keltis be ilgesnio vartymosi lovoje.
„Todėl labai svarbu pagerinti miego kokybę ir nustatyti miego sutrikimus. Išsprendę šias problemas galite užkirsti kelią ankstyvai mirčiai“, – sakė F.Qianas.
Dar nerecenzuotas tyrimas ketvirtadienį buvo pristatytas Amerikos kardiologijos koledžo kasmetinėje mokslinėje sesijoje.
Medicina jau kurį laiką žinojo, kad nepakankamas miegas padidina daugybės sveikatos problemų – aukšto kraujospūdžio, širdies ligų, nutukimo ir diabeto – riziką, tačiau tai pirmas kartas, kai pavyko nustatyti miego kokybės įtaką gyvenimo trukmei.
Tai svarbi naujiena, reiškianti, jog daugelis turėtų permąstyti savo įpročius. Pavyzdžiui, pastebėta, kad daugiau nei trečdalis britų miega mažiau nei šešias valandas per parą, todėl jiems gali kilti ankstyvos mirties pavojus.
5 metų trukmės tyrimas
Savo analizei mokslininkai panaudojo 172 321 žmogaus, dalyvavusio Nacionaliniame sveikatos tyrime 2013–2018 m., sveikatos duomenis.
Per ketverių metų stebėjimo laikotarpį mirė 8 681 žmogus. Iš šių mirčių 2610 (30 proc.) mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, 2052 (24 proc.) – nuo vėžio ir 4019 (46 proc.) – dėl kitų priežasčių.
Visus penkis idealius miego veiksnius įvardiję žmonės turėjo 30 proc. mažesnę tikimybę mirti dėl bet kokios priežasties, nei turėję tik vieną kokybiško miego veiksnį arba neturėję jų visai. Rizika numirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų buvo 21 proc. mažesnė, nuo vėžio – 19 proc., kitų priežasčių – 40 proc.
Tačiau tyrėjai negalėjo paaiškinti, kodėl kokybiško miego nauda vyrams dvigubai didesnė nei moterims.
„Gerus miego įpročius žmonės gali išsiugdyti jau nuo mažens: pakankama trukmė, ramybė miego metu ir elementari miego higiena gali suteikti didžiulę naudą sveikatai“, – pabrėžė F.Qianas.
Jis pridūrė, kad jauni žmonės turi suprasti, jog įtakos sveikatai turinčios smulkmenos laikui bėgant kaupiasi. Niekada nevėlu pradėti sportuoti ar mesti rūkyti, bet ir niekada nėra ir per anksti. Kuo anksčiau įprantama gyventi sveikiau, tuo geriau.
Ankstesni tyrimai parodė, kad per mažai arba per daug miego gali neigiamai paveikti širdį.
Užtenka vos vienos prasto miego nakties, kad smegenyse padidėtų cheminės medžiagos, siejamos su Alzheimerio liga, kiekis. Žmonėms, sergantiems miego apnėja, gresia lengvas pažinimo funkcijų sutrikimas vidutiniškai 10 metų anksčiau nei žmonėms, neturintiems šio miego sutrikimo.
Parengta pagal „The Telegraph“ inf.
