„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Robertos Janulytės teigimu, kūno temperatūra gali pakilti ir laikytis dėl kelių priežasčių: virusinės ar bakterinės infekcijos, stipraus ūmaus uždegimo (reumatoidinio artrito, lūžių ir sumušimų, vaikams – dygstant dantims), egzotinėje kelionėje dėl perkaitimo saulėje (šilumos smūgio) arba nudegimo, taip pat dėl ūmios ir stiprios alerginės reakcijos.
„Temperatūrą kilstelti taip pat gali endokrininės sistemos ligos, dažniausiai tai hipertiroidizmas – pernelyg suaktyvėjusi skydliaukė, taip pat ilgalaikis stresas, nervinė įtampa ir nerimas, o kartais ir tam tikrų vaistų vartojimas: tam tikrų antibiotikų, vaistų nuo tuberkuliozės, kai kurių vaistų kraujospūdžiui mažinti ir širdies ritmo sutrikimams gydyti“, – tvirtina ji.
Kada skambinti šeimos gydytojui?
„Numušti“ temperatūrą nėra sunku – šį poveikį turi visi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Pacientai dažniausiai namų vaistinėlėse turi ir pakilus temperatūrai vartoja paracetamolio, ibuprofeno ar acetilsalicilo rūgšties – aspirino – preparatus. Tačiau to daryti nederėtų – taip tiesiog nuslopinamas simptomas, bet nepašalinama priežastis. Būklė gali ne tik nepagerėti, bet ir pablogėti“, – sako vaistininkė.
R. Janulytė atkreipia dėmesį, kad pakilusi temperatūra nėra liga, o tik simptomas, kuris nėra specifinis – tai reiškia, kad yra būdingas daugeliui ligų. Dėl šios priežasties, net ir esant neaukštai temperatūrai, bet jai laikantis kelias dienas iš eilės, būtina kreiptis į gydytoją ir surasti tikrąją negalavimo priežastį.
„Keliauti pas gydytoją derėtų, jei temperatūra pakilusi laikosi kelias dienas iš eilės, nors ir nėra jokių kitų peršalimo ligų simptomų. Taip pat reikia stebėti, ar pakilusią temperatūrą kartu lydi silpnumas ir vangumas, pykinimas ar vėmimas, viduriavimas, apetito praradimas, gausus prakaitavimas, skausmas. Paprastai užtenka ir paprasto bendrojo kraujo tyrimo, kad būtų galima nustatyti, kodėl laikosi didesnė nei normali kūno temperatūra“, – komentuoja ji.
Pasitikrinkite, kuo matuojate
Viena iš nekalčiausių, bet tikrai dažnai pasitaikančių pakilusios kūno temperatūros priežasčių – netinkamai veikiantys arba neteisingai naudojami termometrai.
„Labai svarbu, kuo ir kaip matuojama temperatūra. Jei naudojate termometrą su metalų lydiniu, kuris išvaizda primena senuosius su gyvsidabriu, nepamirškite jį stipriai ir energingai nupurtyti, nes naujasis lydinys nėra toks lakus kaip gyvsidabris ir matavimo skalės stulpelis nenukrenta žemyn po paskutinio matavimo. Elektroniniai termometrai temperatūrą matuoja greitai ir tiksliai, bet jei kyla įtarimų, vertėtų pakeisti termometro baterijas“, – pataria vaistininkė.
Tuo tarpu bekontakčiai infraraudonųjų spindulių termometrai matuoja kūno paviršiaus temperatūrą, todėl nereikėtų temperatūros matuoti ką tik grįžus iš lauko – ypač šaltuoju metų laiku, iš karto po intensyvios fizinės veiklos, vaikams, kai jie verkia ar žaidžia, mat termometras fiksuos aukštesnę temperatūrą, nei ji yra iš tiesų.
Paklausta, ar gali kai kurių žmonių kūno temperatūra būti natūraliai aukštesnė, R. Janulytė sako, kad termometras vis tiek neturėtų rodyti daugiau nei 37 laipsnius.
„Aukštesnė nei normali kūno temperatūra laikoma – 36,6–37 °C. Natūraliai aukštesnė kūno temperatūra būdinga vaikams, sportininkams dėl didelės raumenų masės, apkūniems žmonėms. Moterims kūno temperatūra gali šiek tiek padidėti ovuliacijos metu“, – vardija ji.
Ignoruoja arba skuba mažinti
Dažniausiai daromos pacientų klaidos, pasak vaistininkės, yra labai atsainus požiūris į pakilusią temperatūrą arba neracionalus būklės vertinimas ir perteklinis vaistų vartojimas.
„Pirmuoju atveju pacientai, nejausdami stiprių gretutinių simptomų, dėl laiko stokos ar sunkumų pakliūti pas gydytoją pakilusią temperatūra tiesiog ignoruoja. Tokiu atveju organizmas alinamas ir būklė blogėja, nes nepašalinama galimos ligos priežastis“, – pabrėžia R. Janulytė.
Antruoju atveju pacientai skuba temperatūrą mažinti, vos tik termometrui parodžius 37 laipsnius.
„Tokiu atveju derėtų prisiminti ne tik gydytojų rekomendaciją, kad kol temperatūra nepasiekė 38 laipsnių, jos vaistais mažinti nereikia, bet ir tai, kad temperatūrą mažinantys vaistai turi pašalinį poveikį, todėl juos vartoti reikia atsakingai“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
