Didžiausia rizika, kad išsivystys kvėpavimo sistemos ligų komplikacijos, kyla vyresnio amžiaus (nuo 65 metų) gyventojams, vaikams iki 5 metų. Nepriklausomai nuo amžiaus, atidesni turėtų būti žmonės, sergantys lėtinėmis medžiagų apykaitos, širdies ir kraujagyslių, plaučių, inkstų, kepenų, autoimuninėmis, onkologinėmis ligomis.
„Iš esmės bet kokia lėtinė liga gali turėti įtakos infekcinės ligos eigai ir padidinti komplikacijų riziką“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytojas Vilius Rajeckas.
Dažnos komplikacijos – sutrikęs imunitetas
Paklaustas, kaip dažnai sirgti yra normalu, gydytojas atkreipia dėmesį, kad žmogaus reakcija į ligą dažnai priklauso nuo asmeninio požiūrio.
„Žmogus gali sakyti, kad serga kartą per metus. Vadinasi, jis turbūt neskaičiuoja epizodinio gerklės skausmo ar savaitę trukusios slogos, nes ligos simptomai buvo numalšinti, įprastas gyvenimo ritmas nebuvo sutrikdytas.
O kitas sakys, kad sirgo jau penkis kartus, nes įskaičiuos ir tuos kartus, kai šiek tiek perštėjo gerklę. Įvardinti pacientui kiek kartų per metus sirgti yra „normalu“ gali tik ilgalaikį kontaktą su asmeniu užmezgęs šeimos gydytojas“, – teigia V.Rajeckas.
Pasak jo, lengviau ar sunkiau žmogus suserga kiekvieną kartą, kai susiduria su virusine infekcija. Daug svarbiau, ar pavyksta išvengti ligos komplikacijų, o susirgimas neužsitęsia.
„Jei žmogaus imunitetas nusilpęs, liga trunka ilgiau. Žmogus nepasveiksta, gali atsirasti komplikacijos – bakterinė ausų, ryklės, sinusų infekcija ar plaučių uždegimas. Kai komplikacijos dažnesnės nei vienas kartas per metus, galima įtarti, kad žmogaus imunitetas yra nusilpęs“, – sako šeimos gydytojas.
Kada kreiptis į gydytoją?
V.Rajeckas akcentuoja, kad apsirgęs žmogus turėtų įvertinti simptomų sunkumą ir savo bendrą sveikatos būklę, turimas lėtines ligas. Nuo to priklauso, ar jam verta kreiptis į gydytoją.
„Jeigu žmogus buvo visiškai sveikas, neturėjo lėtinių ligų ir pradėjo jausti gerklės skausmą, atsirado sloga, karščiavimas, kosulys, užgulė nosį, greičiausiai bus virusinis susirgimas.
Jei simptomai nėra sunkūs, 2–3 dienas galima ramiai gydytis namie. Simptomai neblogėja, savijauta palengva gerėja, vadinasi, liga praeina. Kita kalba, jei žmogus turi lėtinių ligų, vartoja imunitetą susilpninančius vaistus, yra nėščia moteris. Tada vertėtų su šeimos gydytoju pasikonsultuoti bent jau telefonu“, – pataria V.Rajeckas.
Susirūpinti ir nedelsiant kreiptis į gydytoją reikėtų, kai pastebimas naujai atsiradęs širdies pulso padidėjimas ramybės metu, išaugęs kvėpavimo dažnis, pasidaro sunku pasikelti iš lovos, palipus vos kelis laiptus viršun ima trūkti oro.
Ypatingo budrumo reikalauja vaikų susirgimai. Nenumalšinamas karščiavimas, vangumas net ir nukritus temperatūrai, nepavykstant gerti skysčius, įtartinas kosulys ar neaiškus bėrimas – rodo, kad reikalinga skubi gydytojo apžiūra.
Jei susirgo naujagimis ar kūdikis iki vienerių metų, su gydytoju pasikonsultuoti reikėtų pastebint net ir neryškius simptomus.
Rūkantys serga sunkiau
Žmogaus imunitetas turi ne vieną lygmenį. Ligos sukėlėją „pagauti“ imuniteto ląstelės gali jau gleivinėje. Tada virusas nepatenka į kraujotaką ir gilesnius audinius ir žmogus nesuserga.
„Rūkymas pažeidžia žmogaus gleivinę. Dūmai, oro teršalai ar kaitinamo tabako išskiriami aerozoliai turi cheminių junginių, kurie sukelia gleivinių uždegimą. Jei žmogus rūko kasdien, jis gali susilpninti pirminį apsaugos barjerą. Tada virusams ir bakterijoms atsiveria lengvesnis kelias patekti į žmogaus organizmą, sukelti sunkesnę ar komplikuotą ligos eigą.
Negana to, ligos sukėlėjui patekus į kraują, imuninis atsakas gali būti silpnesnis. Dėl šių priežasčių rūkantys žmonės virusinėmis ir bakterinėmis infekcijomis serga dažniau. Didėja ir komplikacijų rizika“, – paaiškina V.Rajeckas.
Svarbu ir tai, kad rūkantys asmenys dažnai kosti dėl pačio rūkymo sukelto plaučių pažeidimo, o ne dėl infekcinės ligos. Kartais lengvos virusinės infekcinės ligos jie apskritai nepastebi, nes sveikatos būklės pakitimas nebūna toks žymus.
3 stipraus imuniteto stulpai
Norintiems išlaikyti tvirtą imunitetą V.Rajeckas pataria nepamiršti fizinio aktyvumo, sveikos mitybos ir pakankamo miego.
„Per savaitę reikėtų sukaupti bent 300 minučių fizinio aktyvumo. Tinka aktyvus ėjimas, pasivaikščiojimaas su šunimi, lengvas bėgimas. Patarčiau bent 1–2 per savaitę atlikti jėgos pratimus bent po 15 minučių. Mankšta neprivalo būti ypač intensyvi, bet žmogus turėtų suprakaituoti“, – paaiškina šeimos gydytojas.
Dėl mitybos V.Rajeckas turi paprastą patarimą – pirmiausia užpildyti pusę lėkštės ploto daržovėmis ir tik po to pildyti likusią dalį.
Derėtų pasirūpinti ir geru nakties poilsiu. Rekomendacijos aiškios – apie 7 valandos miego kasnakt. „Svarbu, kaip žmogus elgiasi, kokiomis veiklomis jis užsiima vakare. Nuo to irgi priklauso, kiek jis laiko praleis gilaus miego fazėje. Miego higiena – vienas esminių mūsų savijautos veiksnių.
Tai apima ekranų nenaudojimą prieš miegą, vakaro ritualų sukūrimą. O nepavykus užmigti rekomenduojama negulinėti lovoj ilgiau nei 15 minučių, atsikelti ir tik vėl užsinorėjus miego grįžti į lovą“, – pataria šeimos gydytojas.
