Įvairių produktų falsifikatai nėra vien tik į valstybės biudžetą nesurenkami mokesčiai. Šie produktai gali būti nesaugūs ar kelti grėsmę gyvybei, nes dažniausiai nežinoma, kokiomis sąlygomis ir iš kokių medžiagų jie yra gaminami. Perkant ir vartojant falsifikuotus bei kitokius nesaugius, cheminėmis medžiagomis užkrėstus produktus, galima labai pakenkti savo ir artimųjų sveikatai.
„Su vienomis cheminėmis medžiagomis ir pirmas susidūrimas gali būti mirtinai pavojingas, kitos gali sukelti lėtinį apsinuodijimą, patekdamos į organizmą ilgą laiką nedidelėmis dozėmis“, – kalba „Mano šeimos klinikos“ šeimos gydytoja Jūratė Ivanauskienė.
Lėtinio apsinuodijimo simptomai yra įvairūs ir priklauso nuo apsinuodijimą sukeliančios medžiagos. Dažniausiai tai būna pilvo skausmai, pykinimas, svorio kritimas, apetito stoka, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, lėtinis nuovargis, galimi odos bei nagų pakitimai.
Dalis alkoholio surogatų – mirtini
Kalbant apie falsifikatus, dažniausiai žiniasklaidoje rašoma apie alkoholio surogatus. Ir ne be reikalo: pastaruoju metu aprašytas ne vienas mirtimi pasibaigęs apsinuodijimas įvairiais alkoholio padirbiniais.
„Alkoholio surogatų sudėtyje gali būti aldehidų, eterinių aliejų, acetono. Šios medžiagos žmogaus organizmui kenksmingos, bet eteriniai aliejai ar acetonas suteikia alkoholio falsifikatams stiprų specifinį skonį ir kvapą, todėl organizmo reakcija būna greitesnė. Apsinuodijimui tokiais surogatais būdingas skausmas gerklėje, skrandyje, taip pat vėmimas. Gydymas paprastai būna tik simptominis, taikant bendras detoksikacines priemones“, – sako J. Ivanauskienė.
Daug nuodingesni ir galintys sukelti mirtinas komplikacijas yra surogatai, turintys metanolio ir etilenglikolio. Apsinuodijus šiomis medžiagomis, po girtumo atsiranda pykinimas, vėmimas, sujaudinimas, kliedesiai. Sunkesniais atvejais išsivysto koma bei traukuliai.
„Dažnam apsinuodijusiam metanoliu sutrinka rega ir, jei pavyksta išgyventi, gresia aklumas. Dėl metanolio ir etilenglikolio poveikio dažniausiai kyla sunkiai kontroliuojama acidozė – sutrinka organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Apsijuodiję tokiais alkoholio surogatais, pacientai dažnai miršta dėl smegenų edemos ar kvėpavimo centro slopinimo“, – kalba šeimos gydytoja.
„Pirmoji pagalba apsinuodijus alkoholio surogatais yra skrandžio plovimas. Tai būtina atlikti per pirmą valandą po apsinuodijimo. Jei po valandos būklė negerėja, apsinuodijus bet kokios kilmės alkoholio surogatais būtina iš karto kreiptis į medikus, nes dažniausiai nėra tiksliai žinoma, kas įeina į tų surogatų sudėtį“, – įspėja J. Ivanauskienė.
Pesticidai stiprina kancerogeninį tabako falsifikatų poveikį
Pesticidai naudojami apsaugoti augalus nuo įvairių bakterijų ar grybų, naikinti piktžoles bei graužikus. Daugelis pesticidų yra toksiški ir pavojingi žmonėms bei kitiems šiltakraujams gyvūnams. Neretas atvejis, kai pesticidais apsinuodija pasėlius jais purškiantys ūkininkai.
Pesticidai yra viena iš medžiagų, kuriomis gali būti apdorojamos falsifikuojamos cigaretės. Pasak gydytojos, jau pats tabakas ir jo degimo produktai pasižymi kancerogeninėmis savybėmis, o į falsifikuotas cigaretes patekus pesticidams, kancerogeninis poveikis dar labiau sustiprėja.
„Šios medžiagos gali ne tik sukelti vėžį, bet ir pakenkti plaučių bei bronchų audiniui. Dažniausiai išsivysto lėtinė obstrukcinė plaučių liga , vėliau ir kvėpavimo nepakankamumas. Gydyti ir kontroliuoti šias ligas labai sudėtinga, dažnu atveju jos sukelia neįgalumą“, – kalba J. Ivanauskienė.
Toksinai į maistą patenka per gyvūnų pašarą
Buityje dažniausiai susiduriama su ūmiais apsinuodijimais maistu ir kitomis cheminėmis medžiagomis. Vienus iš jų (toksikoinfekcijas) dažniausiai sukelia bakterijos. Tarp tokių apsinuodijimų dažniausi šigeliozė, botulizmas, stafilokokinės infekcijos. Šie apsinuodijimai paprastai pasireiškia ūmiai.
Lėtines maisto infekcijas dažniausiai sukelia mikotoksinai – kenksmingas cheminis junginys, kurį gamina pelėsiai. Nemaža jų dalis yra toksiški, kai kurie – labai toksiški. Patys pavojingiausi iš mikotoksinų yra aflatoksinai, kuriuos gamina Aspergillus rūšių pelėsiniai grybeliai. Aflatoksinų galima aptikti ant tokių augalinės kilmės produktų kaip žemės riešutai, kviečiai, miežiai, ryžiai, sojos, žirniai, kavos ir kakavos pupelės.
„Mikotoksinai yra pelėsinių grybelių medžiagų apykaitos produktai. Jais dažniausiai būna užteršti produktai, pagaminti iš tropinio klimato augalų. Šeriant gyvulius mikotoksinais užterštu pašaru, šios kenksmingos medžiagos gali patekti ir į pieną, kiaušinius, mėsą, o per juos ir į žmogaus organizmą“, – kalba J. Ivanauskienė.
Ilgesnį laiką į organizmą patenkančios minėtos medžiagos gali sukelti tiek onkologinius, tiek lėtinius virškinamojo trakto bei kvėpavimo takų susirgimus.
