Taip nutinka, nes organizme staiga sumažėja „laimės“ hormonu vadinamo dopamino kiekis. Visgi, medikai pabrėžia, kad saikingas cukraus vartojimas – kelias į geresnę sveikatą.
Mažiau cukraus – geriau sveikatai
Nuolat aidi įspėjimai, kad žmonės maitinasi nesveikai, tačiau cukraus vartojimas išsivysčiusiose šalyse pastaraisiais metais mažėjo. Kodėl? Daugelis žmonių imasi dietų, kurių esmė – mažas angliavandenių kiekis mityboje. Taip pat manoma, kad žmonės vis labiau įvertina cukraus keliamą pavojų sveikatai.
Cukraus atsisakymas turi akivaizdžią naudą: sumažėja suvartojamų kalorijų kiekis, išvengiama nutukimo rizikos, teigiama linkme keičiasi kūno svoris, pagerėja dantų sveikata.
Tiesa, kartais žmonės skundžiasi, kad nevalgant cukraus jiems ima skaudėti galvą, jaučiamas nuovargis, nuotaikos svyravimai. Tačiau šie sutrikimai būna laikini.
Cukrus – viena iš angliavandenių formų. Natūraliai jis aptinkamas daugelyje maisto produktų. Vaisiuose yra fuktozės, o piene – laktozės.
Daugelyje maisto produktų galima aptikti pridėtinio cukraus, kuris naudojamas skoniui pagerinti. Tačiau didelis cukraus kiekis turi stiprų biologinį poveikį smegenims. Manoma, kad gali net išsivystyti priklausomybė nuo cukraus. Šią versiją patikrinti bando įvairūs moksliniai tyrimai.
Sacharozė burnoje suaktyvina saldaus skonio receptorius. Tai skatina dopamino išsiskyrimą smegenyse. Šis hormonas yra neuromediatorius. Taip vadinamos cheminės medžiagos, perduodančios pranešimus tarp smegenų nervų. Į malonų stimulą smegenys reaguoja išskirdamos dopaminą – todėl jis dažnai vadinamas „atlygio“ chemine medžiaga.
Apdovanojantis dopamino poveikis daugiausia pastebimas toje smegenų dalyje, kuri yra susijusi su malonumu ir atlygiu. Atlygis valdo mūsų elgesį – tai reiškia, kad esame priversti kartoti elgesį, dėl kurio išsiskiria dopaminas. Dopaminas gali paskatinti mus ieškoti maisto, kuris sukuria atlygio pojūtį.
Tyrimai su gyvūnais ir žmonėmis parodė, kaip stipriai cukrus suaktyvina atlygio mechanizmą. Šiuo atžvilgiu intensyvus saldumas pranoksta net kokainą. Cukrus turi poveikį smegenims net ir tuomet, jei yra suleidžiamas į kraują. Vadinasi, skonis nėra svarbiausia.
Svarbu vartoti saikingai
Yra tvirtų įrodymų, leidžiančių manyti, kad sacharozės vartojimas iš tikrųjų gali pakeisti smegenų struktūras, kurias aktyvuoja dopaminas, taip pat pakeisti žmonių ir gyvūnų elgseną.
Akivaizdu, kad cukrus gali turėti stiprų poveikį. Todėl nestebina neigiama organizmo reakcija, jei pradedame valgyti mažiau cukraus arba visiškai jį pašaliname iš savo mitybos raciono. Ankstyvoje stadijoje gali pasireikšti nuotaikos svyravimai, nerimas, nuovargis, galvos skausmas ir svaigimas. Šie simptomai gali apsunkinti pasiryžimą laikytis sveikatai palankių mitybos įpročių.
Manoma, kad šalutiniai poveikiai susiję su atlygio mechanizmu smegenyse. „Priklausomybės nuo cukraus“ idėja kelia prieštarą. Tačiau su žiurkėmis atlikti tyrimai parodė, kad, kaip ir kitos priklausomybę sukeliančios medžiagos, cukrus gali sukelti saiko jausmo praradimą ir abstinencijos nerimą. Kiti tyrimai su gyvūnais parodė, kad cukraus atsisakymo ir atkryčio efektas yra panašus į narkotikų poveikį.
Tiesa, dauguma šios srities tyrimų atlikta su gyvūnais, todėl negalima tvirtai teigti, kad tai tinka ir žmonėms.
Labiausiai tikėtinas paaiškinimas, kad nemalonius simptomus sukelia cheminės pusiausvyros pasikeitimai smegenyse, kurie įvyksta, kai visiškai atsisakoma cukraus. Staigus dopamino sumažėjimas organizme gali sutrikdyti įprastą organizmo funkciją, sukelti pykinimą ir nerimą.
Išvada – ženkliai sumažinus cukraus kiekį mityboje, labai svarbu ištverti pirmąsias kelias savaites, kai tikrai norėsis grįžti prie senų, tačiau sveikatai žalingų įpročių. Žinoma, cukrus pats savaime nėra blogas, tačiau rekomenduotina jį vartoti saikingai, nepamiršti pilnavertės mitybos ir reguliariai mankštintis.
Parengta pagal BBC inf.
