Taip nutinka ir dėl to, kad užssimdami savigyda ligoniai uždelsia, į medikus ar vaistininkus kreipiasi pavėluotai. Liga užleidžiama, o būtų geriau, jei tinkamą vaistą pradėtų naudoti iš karto.
Auksinė taisyklė – jei liga, iš pirmo žvilgsnio neatrodo sunki, tris dienas galima gydytis savarankiškai, o matant, kad sveikata per šį laiką nepagerėjo, būtina kreiptis patarimo į gydytoją ar vaistininką.
Česnakas nosyje – prasta mintis
„Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė pasakoja, kad lietuviai nevengia kliautis liaudies medicina. Pavyzdžiui, dar nepamirštas gerklės skalavimas druskos tirpalu. Tačiau netinkamos koncentracijos skystis neretai pridaro papildomų problemų.
„Tokiu būdu išsausėjusi gerklė gali būti dar labiau sudirginta. Nerekomenduojama naudoti šios priemonės“, – pataria V.Bečelytė.
Česnako į nosį kišti taip pat nereikėtų. Taip gali būti pažeista nosies gleivinė, o tai reiškia, kad netenkama vienos iš apsaugos priemonių, padidėja rizika, kad kelią į organizmą ras įvairūs virusai ir bakterijos. Vėliau laukia ilgas darbas bandant atstatyti normalią nosies gleivinės funkciją.
Vietoje česnako daug protingiau būtų naudoti tinkamai parinktus nosies lašus ar įvairius purškalus.
„Yra tekę girdėti apie atvejus, kai žmogus sau pakenkia su kaitinta druska. Kažkur sklando patarimas, kad peršalus reikia pakaitinti druską keptuvėje, supilti į maišelį ir pridėti prie nosies. Gyventojai perlenkia lazdą, paskui tenka gydyti nudegimus“, – įspėja vaistininkė.
Uždelsta liga baigiasi komplikacijomis
Suprasti, kad liaudies medicina nėra priešnuodis nuo ligų, pataria ir BENU vaistininkė Inga Norkienė. Pasak jos, pienas su medumi, žolelių arbatos, laiko patikrinti kompresai gali padėti pirmosiomis ligos dienomis, tačiau svarbu rimtai vertinti savo būklę.
„Liaudies medicina galima kliautis, tačiau tai neturėtų būti vienintelė priemonė. Jei per kelias dienas būklė nepagerėja, o ligos simptomai tampa ūmūs, nevaldomi, staiga pakyla temperatūra, savigydą derėtų pamiršti.
Negerai, jei ligos pradžia pražiūrima, nes to pasekmė gali būti komplikacijos, kurios vėliau nulems daug stipresnių vaistų paskyrimą. Pavyzdžiui, laiku neįvertiname užsitęsusio kosulio, liga komplikuojasi į bronchitą. Jo gydymui neretai prireikia antibiotikų. Šalutinė šitos terapijos pasekmė – išbalansuota mūsų žarnyno mikrobiota“, – įspėja I.Norkienė.
Pasak vaistininkės, dėl to nusilpsta imunitetas, didesnį pavojų kelia naujai sutinkami virusai. Taip užsisuka užburtas ratas ir žmogus nuolat serga.
Kaip nesusirgti?
Pravartu žinoti, kaip elgtis, jei užklupo liga, bet maloniausia būtų visai nesirgti. Kokias priemones pasitelkti? Derėtų pasirūpinti imunitetu ir išsiaiškinti, ar organizmui pakanka būtinų maisto medžiagų ir vitaminų.
„Vitamino D trūkumas – epideminis, jo neužtenka praktiškai kiekvienam lietuviui. Tačiau lygmuo gali skirtis. Koks žymus vitamino D stygius gali parodyti tik kraujo tyrimas“, – patikina I.Norkienė.
Ji taip pat pataria pasirūpinti vitamino C atsargomis. Jo pasisavinimą pagerina augaliniai komponentai – flavonoidai.
„Esant didelei infekcijų rizikai arba pasireiškus pirmiems peršalimo simptomams, labai prasminga naudoti cinką. Tai gali būti ir čiulpiamų tablečių, ir miltelių forma. Sulaukiame ne tik sisteminio, bet ir vietinio antiseptinio poveikio gerklėje ir ryklėje“, – paaiškina I.Norkienė.
Gerklė ir nosis dar vadinami vartais, per kuriuos infekcijos gali patekti į mūsų organizmą. Todėl svarbi tinkama jų apsauga.
„Galima naudoti įvairius purškalus, kurie drėkina nosies gleivinę, sukuria apsauginę plėvelę. Ši neleidžia virusams prikibti prie nosies gleivinės“, – pataria V.Bečelytė.
Gerklės apsaugai patartina profilaktiškai naudoti gerklės purškalus ir čiulpiamas tabletes su medetkomis, šaltalankiais, nepamiršti aviečių, kitų tradicinių arbatų.
Žinoma, nuo virusų apsisaugoti padeda ir paprastos nemedikamentinės priemonės: dažnas rankų plovimas, patalpų vėdinimas, esant padidintai užsikrėtimo rizikai – veido kaukės nešiojimas. Veiksmingiausia priemonė nuo gripo, pasak specialistų, yra skiepai.
Būtina apsirūpinti iš anksto
Priemonių nuo peršalimo ieškoti jau pajutus ligos simptomus – nepatogu, bet perkant iš anksto yra tikimybė, kad jų neprireiks. V.Bečelytė pataria atsižvelgti į ankstesnių metų patirtį.
„Kiekvienas žmogus individualus, bet jis gali nujausti, kiek ir ko jam gali reikėti. Pavyzdžiui, žino, kad serga tris kartus per metus ir atitinkamai apsirūpina tuo, ko gali prireikti“, – sako „Camelia“ vaistininkė.
Termometras, temperatūrą ir skausmą mažinantys vaistai, nosies purškalas, maisto papildai imunitetui stiprinti – priemonės, kurios, pasak vaistininkės, namų vaistinėlėje turėtų būti nepriklausomai nuo metų laiko ir oro už lango.
„Bazinės priemonės namų vaistinėlėje ypač svarbios šeimoms, kurios augina mažus vaikus. Normalu, kad jie gali sirgti kartą per mėnesį. Dirbu visą parą budinčioje vaistinėje, matau, kiek streso sukelia situacijos, kai į vaistinę lėkti tenka naktį, švenčių dienomis, važiuoti iš rajonų, mažesnių miestų“, – pasakoja BENU vaistininkė I.Norkienė.
Vaistininkas visada patars
V.Bečelytė primena, kad priemonės nuo peršalimo – ne saldainiai. Jei apsirgęs žmogus vartoja kitus vaistus, turėtų pasidomėti, ar jie nesąveikaus su karščiavimą ir kosulį mažinančiais preparatais.
Medikamentų deriniai gali ne tik silpninti, bet ir stiprinti vienas kito poveikį. Todėl krinta vaisto veiksmingumas arba atsiranda tikimybė, kad jie padarys žalos.
„Kartais vyresni žmonės kasdien vartoja ir po 5–6 tabletes įprastų vaistų. Tenka pastebėti, kad žmogus geria kraują skystinantį aspiriną ir karščiavimui sumažinti nori įsigyti ibuprofeno. Jų sąveika labai padidina nukraujavimo tikimybę“, – įspėja V.Bečelytė.
Todėl vaistininkai pasidomi, kokius dar preparatus vartoja klientas, kai reikia pasiūlo jam alternatyvą, paaiškina, kodėl vaistas netinka. Pasak V.Bečelytės, vyresni žmonės labiau linkę konsultuotis, o jaunesnės kartos vaistinių lankytojai jaučiasi savarankiški, mano, kad viską perskaitė internete.
„Būna žmogus perka tabletes nuo peršalimo, karštą gėrimą. Aš paklausiu, ar neketina žmogus kartu jų vartoti, nes tai būtų negerai – organizmas gali gauti per didelę paracetamolio dozę. Bet žmogus kalbėtis nenori, atsako, kad čia ne mano reikalas“, – pasakoja V.Bečelytė.
