Remiantis naujausiais statistikos portalo „Statista“ duomenimis, populiariausi Naujųjų metų tikslai, susiję su rūpinimusi savimi, yra daugiau sportuoti, sveikiau maitintis, numesti svorio, skirti daugiau laiko šeimai bei draugams, ekonomiškiau gyventi, mažiau naršyti socialiniuose tinkluose bei sumažinti darbe patiriamą stresą. Po pusės metų šių ar panašių siekių vis dar laikosi vos 46 proc. juos išsikėlusių žmonių.
Svarbu aklai nepasinerti
Gyvybės draudimo paslaugas teikiančios bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Pokyčių ir produktų skyriaus vadovė Kristina Ruseckienė teigia, kad naujametiniai tikslai virsta neišsipildžiusiais pažadais dėl kelių aspektų. Visų pirma, daugybė žmonių puola vykdyti visus siekius vienu sykiu ir tarsi apverčia savo įprastą gyvenimą aukštyn kojomis. Anot jos – visa tai gali varginti ne tik fiziškai, bet ir emociškai, o tai paskatina greičiau grįžti į senas vėžes.
„Išsikelti tikslus pasitinkant Naujus metus yra pagirtina – taip skatiname save tobulėti ir judėti į priekį, tačiau drastiški pokyčiai gyvenime neretai atneša ir nesklandumų. Užsibrėžtus tikslus vertėtų vykdyti tvariai ir palengva, gerai apgalvojant nuo ko pradėsite bei kaip visa tai atrodys metų eigoje. Tyrimai rodo, kad kuo žmogus daugiau tikslų išsikelia, tuo mažiau jų pavyksta įgyvendinti“, – sako Pokyčių ir produktų skyriaus vadovė.
Ji pabrėžia, kad pokyčius reikėtų pradėti mažais žingsneliais. Taip pat labai svarbu, kad naujametiniai tikslai, susiję su fizine ar emocine sveikata, būtų aptarti su sveikatos priežiūros specialistu. Juk, pavyzdžiui, pradėję staiga intensyviai sportuoti galime sulaukti rimtų traumų, o radikaliai pakeitę mitybos principus – sunegaluoti.
„Būtent medicinos specialistai geriausiai pažįsta žmogaus organizmą ir žino, kur nereikėtų persistengti. Tačiau daugybė asmenų, dėl įtempto gyvenimo ritmo bei neretai pasitaikančių ilgų pacientų eilių, ne visada nori skirti laiko gyvai konsultacijai. Kai kurie net vengia registruotis sveikatos apžiūrai ir toliau tyliai kenčia dėl patiriamų problemų. Visgi, sveikata turėtume rūpintis nuolat.
Džiugu, kad jau šiandien yra galimybė sveikatos klausimais su gydytojais pasitarti ir nuotoliniu būdu, niekur nevykstant iš namų. Mūsų siūloma telemedicinos paslauga leidžia tą pačią dieną registruotis ir sulaukti profesionalios gydytojo konsultacijos, prireikus gauti elektroninį receptą medikamentams, siuntimą tyrimams, ar pas konkrečios srities specialistą“, – sako K. Ruseckienė.
3 pagrindinės rūpinimosi savimi taisyklės 2023 metams
Streso mažinimas ir psichinės sveikatos gerinimas
Streso bei nerimo perteklius gali sukelti įvairias ligas: nemigą, depresiją, širdies bei kraujagyslių disfunkciją, virškinimo problemas, chronišką skausmą ir daugybę kitų sveikatos sutrikimų. Todėl tam, kad sumažintume streso ir nerimo daromą žalą, būtina imtis atitinkamų veiksmų.
Pradėti rūpintis savo emocine sveikata galima nuo aktyvesnio sporto, masažų, poilsio karštoje vonioje, mažiausiai 7 valandų nepertraukiamo miego, atvirų pokalbių su artimaisiais. Galima pasirengti planą, stengiantis įgyvendinti šiuos veiksmus bent po kartą į savaitę.
Siekiant mažinti stresą gali pagelbėti psichologas arba psichoterapeutas, kuris išsiaiškins jus kankinančias problemas ir padės jas išspręsti ne tik atvirų pokalbių, bet ir įvairių pratimų pagalba. Surasti būtent jums tinkantį psichoterapijos metodą bei specialistą gali padėti ir bendrosios medicinos arba šeimos gydytojas.
Aktyvesnis gyvenimas ir tvirtesnė fizinė forma
Fiziniai pratimai ne tik padeda sutvirtėti kūnui, skatina lankstumą, bet ir stiprina emocinę sveikatą, kognityvines funkcijas. Aktyvios veiklos stiprina širdį, raumenis, padeda išlaikyti arba pasiekti sveiką kūno svorį.
Visgi, jei ilgai nesitreniravote, reikėtų pradėti tai daryti pamažu: bent keletą savaičių fiziniam aktyvumui skirti po pusvalandį per dieną. Tai gali būti greitesnis ėjimas pėstute grįžtant namo iš darbo ar kitų veiklų, rytinė mankšta, pasivaikščiojimas su augintiniu. Vėliau vertėtų įtraukti dar aktyvesnių veiklų: bėgimą, šokinėjimą šokdyne, pratimus su svoriais – tai galima atlikti namuose ar sporto klube.
Nepatariama iš karto pasinerti į itin aktyvų sportą, prieš tai neišsiaiškinant savo kūno galimybių ir ištvermės. Taip galima kūnui labiau pakenkti, nei padėti. Prieš tai rekomenduojama pasitarti su fizinės terapijos specialistu, sporto treneriu, kurie į aktyvų gyvenimo būdą jus įves pamažu, nepersitempiant ir padės pasiekti norimų rezultatų.
Sveikesnis valgiaraštis ir geresnė savijauta
Užsibrėžę tikslą sveikiau maitintis, daugelis iš karto atsisako angliavandenių bei riebalų ir drastiškai pakeičia mitybą. Tokie pokyčiai gali atsiliepti energijos stoka, virškinimo sutrikimais bei emocijų kaita. Pradėti ugdyti sveikesnės mitybos įpročius rekomenduojama nuo greitojo maisto, alkoholio, papildomo cukraus bei druskos atsisakymo.
Patariama su specialisto pagalba susidaryti savaitės patiekalų planą, kuriame būtų produktų, turinčių organizmui būtinų mineralų – kalcio, geležies, magnio, kalio, cinko ir vitaminų – C, D, B6, B12, omega-3 rūgšties.
Vanduo taip pat turi didelę reikšmę organizmo funkcijų palaikyme – per dieną jo reikėtų išgerti bent 2 litrus, tačiau patartina tai padaryti ne vienu sykiu. Kad būtų lengviau ugdyti šį įprotį, į išmanųjį telefoną galima atsisiųsti įvairių aplikacijų, kurios primena, kada reikėtų išgerti stiklinę vandens.
