Ne paslaptis, kad gydytojai dietologai tarp sveikatai palankių maisto produktų nuolat mini žuvį. Ją valgyti patariama ne tik per šventes, bet ir visus metus.
„Kalbant apie naudą, ne taip svarbu, kokia bus žuvies rūšis. Svarbiausia, kad ji būtų įtraukta į kasdienį racioną. Norėtųsi, kad žmogus 2–3 kartus per savaitę paskanautų žuvies, viso suvalgytų maždaug 300 gramų. Tokia būtų siekiamybė“, – paaiškino gydytoja.
Silkė, karpis ir lašiša: ką žinoti?
Pasak jos, silkė naudinga, nes priskiriama riebių žuvų kategorijai, yra turtinga omega-3 riebalų rūgščių.
Tiesa, atsargiau reikėtų žvelgti į gausiai pasūdytą žuvį, nes per daug druskos organizmui nesveika. „Ruošiant silkės patiekalus, reikėtų ją šiek tiek pamirkyti. Galima tai daryti vandenyje, arbatžolių arbatoje, galima mirkyti ir piene. Kiekvienas gali pasirinkti sau palankų būdą. Mirkyta silkė – ne tik puikiausia puošmena, bet ir sveikatai naudingas patiekalas, Šv. Kūčių stalo atributas“, – akcentavo E.Gavelienė.
Gydytoja pastebėjo, kad ant lietuvių šventinio stalo dažnai atsiduria ir kitos žuvys. Viena tokių – karpis.
„Karpis – taip pat riebi žuvis. Tačiau nuo silkės ji skiriasi tuo, kad savo sudėtyje turi daugiau sočiųjų riebalų rūgščių, kurios nėra sveikatai palankios. Mes turėtume riboti suvalgomą jų kiekį“, – saikingiau skanauti karpį ragino E.Gavelienė.
Lietuviai taip pat mėgsta lašišą. Joje, kaip ir silkėje, gausu sveikatai palankių omega-3 riebalų rūgščių. Tiesa, neretas mėgsta sūdytą arba rūkytą lašišą. Tokia žuvis turi mažiau naudingųjų savybių.
„Turėkime omenyje, kad šventinė vakarienė nėra tas metas, kai turime laikytis kažkokių taisyklių. Visų pirma, derėtų puoselėti tradiciją. Taisyklės turėtų likti pasąmonės gilumoje tam, kad šventės paliktų tik geriausius įspūdžius, nebūtų sveikatos sutrikimų“, – pabrėžė gydytoja dietologė.
„Įvairovė – puiku, tačiau saikas neturėtų būti pamirštas“, – tik ragauti patiekalus, o ne persivalgyti ragino E.Gavelienė.
Patarimai kepantiems žuvį
Gydytoja paaiškino, kad sveikatai palankus maistas turi būti ir tinkamai paruoštas. Ji patarė išlaikyti pagrindinio ingrediento skonį ir vertingas savybes.
„Jeigu virsime žuvį riebaluose, dar ją džiūvėsiuose pavoliosime, galutinis rezultatas nebebus sveikatai palankiausias. Patiekale bus didesnis kaitinto aliejaus, riebalų kiekis“, – akcentavo E.Gavelienė.
Ji patarė kepant naudoti, kiek įmanoma mažiau riebalų arba sutrumpinti terminio apdorojimo procesą.
„Pirmiausia reikia pasiruošti aliejų, pasirinkti tokį, kurio smilkimo temperatūra būtų kuo aukštesnė. Tuomet jį galima kaitinti šiek tiek ilgiau. Tinka rapsų, saulėgrąžų, ypač gerai – tyras alyvuogių aliejus, bet tokiam gamybos būdui netiktų linų sėmenų aliejus“, – sakė gydytoja dietologė.
Medikė pabrėžė, kad po kiekvieno kepimo iš keptuvės reikėtų, kad ir popieriniu rankšluosčiu, pašalinti kaitintą aliejų ir tik tada į keptuvę dėti naują gaminio porciją.
Kai maistas verdamas, rapsų ir saulėgražų aliejų geriausia kaitinti ne ilgiau 20–30 minučių. „Tuomet, kai aliejus pakeičia spalvą, reikėtų jį keisti nauju ir tik tada tęsti gamybos procesą“, – patarė E.Gavelienė.
Ji pabrėžė, kad į gaminamą maistą turėtų įsigerti kuo mažiau aliejaus.
„Greitai įdėjome ir greitai ištraukėme. Dedame gaminį ant popierinio rankšluosčio, kad aliejus būtų sugertas. Toks gaminys ir tradiciją išlaikys, ir bus sveikatai palankus“, – sakė E.Gavelienė.
