Nors nuo 2016-ųjų Lietuvoje buvo vykdoma Nacionalinė burnos sveikatos programa, šalyje matoma vis blogėjanti situacija: daugiau nei pusė pradinukų jau turi dantų ėduonį, o suaugusių su visais sveikais dantimis rasti beveik neįmanoma.
Laidoje „Odontologai pataria“ vaikų odontologė prof. dr. Vilma Brukienė ir odontologė Indrė Stankevičienė papasakojo, ar gyvenimas be dantų ėduonies gali būti realybė, ko tam reiktų ir kokių priemonių žadama imtis jau artimiausiu metu.
– Ar dantų ėduonis yra didelė problema Lietuvoje?
– VB. Tarp vaikų tai yra tikrai labai didelė problema. Matydami pažymas, kurias pristato vaikai į darželius ir mokyklas, galime sakyti, kad pradinėse klasėse tik 50 proc. vaikų turi sveikus dantis, o augant tai tampa vis didesne problema. Paskutinėse klasėse tik apie 15 proc. vaikų turi sveikus dantis. Kuo toliau, tuo mažiau vaikų turi sveikus dantis.
– I.S. Tyrimai rodo, kad vaikų dantų būklė blogesnė regionuose, taip pat ji labai susijusi ir su tėvų dantų būkle bei priežiūros įpročiais. Skaičiuojama, kad pasaulyje apie 45 proc. vaikų turi dantų ėduonį, tad mūsų šalyje ši problema yra didesnė. Čia reiškia pabrėžti, kad pasaulinės tendencijos apima ir tokias šalis, kurios toli gražu išsivysčiusios ne taip, kaip Lietuva. Kalbant apie suaugusiuosius, tai Lietuvoje jie beveik visi serga dantų ėduonimi. Pagal mūsų atliktus tyrimus tik 0,1 proc. suaugusiųjų neturėjo dantų ėduonies, tad pagal šią statistiką mes esame visiškame dugne. Europoje yra labai mažai šalių, kurios yra tame pačiame lygyje, o prastesnių rezultatų beveik niekas neturi. Labai sunku užaugti be ėduonies ir net tokia šalis kaip Švedija, kuri yra laikoma pavyzdžiu, turi tik 8 proc. gyventojų be ėduonies.
– Kada žmonės dažniausiai kreipiasi dėl ėduonies – kai liga dar tik prasideda, ar kai jau reikia šalinti dantį?
– V. B. Labai daug tėvų veda vaikus pas odontologą tik jau esant problemai – kai skauda dantį ar atsiranda patinimas, kai pamato pasikeitusią danties spalvą. O siekiamybė turėtų būti tokia, kad jau nuo pirmo danties išdygimo vaikas atvyktų pas odontologą net neturėdamas jokių skundų dėl sveikatos – profilaktinei patikrai. Tėvai negali visko pastebėti. Odontologas apžiūri burną, duoda patarimų tol, kol dar nėra problemos. Anksčiau atsakomybė dėl vaiko burnos sveikatos buvo paliekama valstybei ar dar kam nors, tik ne tėvams. Džiugu, kad dabar toks požiūris keičiasi. Jauni tėvai supranta, kad tai yra jų atsakomybė, todėl domisi tuo, veda vaikus pas odontologą, kartu valo dantis. Visgi aukštas sergamumas ėduonimi rodo, kad tokios priemonės yra nepakankamos.
– Ar tėvai noriai gydo dantų ligas? O gal nuveda tik vaikus pas specialistą, o sau pagaili laiko ir pinigų?
– I. S. Tikrai nepagaili nei laiko, nei pinigų. Bet iš dalies problema yra ir čia. Dauguma tėvų pas odontologą apsilanko bent kartą per metus. Galima sakyti, kad tai yra gerai. Bet problema tokia, kad jie ateina ne profilaktikai, o gydymui. Dažniausiai žmonės nori tiesiog išsigydyti jau esamą problemą, bet nenori skirti nei laiko, nei pinigų žinioms, kaip tų problemų išvengti.
– V. B. Tai galima laikyti paradoksu, kurį iš dalies suformavo ir mūsų valstybės odontologijos sektoriaus finansavimo modelis. Dabar milijonai skiriami dantų protezavimui (vaikams, senjorams, kitoms socialiai remtinoms grupėms), o burnos ligų profilaktikai skiriami tik centai. Tad siunčiama pacientams tokia žinutė, kad jie gali nesirūpinti savo dantų sveikata, o kai jau reikės, jie galės kreiptis ir valstybė apmokės dantų protezavimą. Pacientams įskiepytas toks požiūris, kad jie supranta, už ką moka, kai jiems kas nors išgręžiama ir įsukamas implantas. Bet jeigu gydytojas eilę metų konsultuodamas pacientą išsaugo jam sveikus dantis, dažnas klausia: „O už ką turiu mokėti?“ Sveikų dantų išsaugojimas vis dar nėra tinkamai įvertinamas.
– I. S. Kurį laiką matėme dantų ėduonies mažėjimą. Tačiau pastaruoju metu ėduonies paplitimas vėl auga ir tai yra susiję su situacija, kad dažnai plombuojami net tie dantys, kurie galėtų būti išsaugoti konservatyviais būdais.
– Stabdant dantų ėduonį turbūt svarbiausia yra profilaktika. Štai Jungtinė Karalystė neseniai paskelbė ambicingą planą, kad visi vaikai, gimę nuo 2026 metų, augtų be ėduonies. Ar tai galima pritaikyti ir Lietuvoje bei ko tam reikėtų?
– V. B. Nemanau, kad tai yra utopija. Tam, kad išlaikytume gerą burnos sveikatą, reikia tiesiog įdėti pastangų. Burnos ligos yra pripažįstamos kaip netaisyklingos žmogaus elgsenos sukeltomis ligomis. Tam, kad išvengtume ėduonies, reikia tiesiog gerai, pakankamai kokybiškai ir pakankamai dažnai valyti dantis. Žinoma, ir odontologai neišsivalo dantų tobulai, bet tam yra pagalbinės priemonės, kaip dantų pasta su fluoridu ir kitos. Tokių elgsenos ligų tikrai galima išvengti, bet tam reikia visos populiacijos pastangų ir dėl to gyvenimas be dantų ėduonies įmanomas, bet gana sunkiai pasiekiamas.
– Kas iki šiol daryta dėl burnos ligų profilaktikos?
– V. B. Dėl to norėtume pažerti kritikos mūsų valdžios institucijoms, nes iki šiol buvo skiriama nepakankamai dėmesio burnos ligų profilaktikai. Turėjome 2016–2020 metų Nacionalinę burnos sveikatos programą, tačiau ji per šį laikotarpį daugiau pragulėjo stalčiuje, negu kas nors buvo vykdoma. Nė viena programa negali vykti kokybiškai, jeigu jai neskiriama pinigų. Universitetai, Odontologų rūmai savo pastangomis ir savo lėšomis tam tikrus dalykus daro: leidžia mokomuosius leidinius, organizuoja renginius, šviečia visuomenę. Tačiau tam, kad įvyktų realus pokytis, profilaktikos programa turi apimti visą šalį. Galų gale tam turi būti skiriama pinigų.
– Ar planuojami kokie nors pokyčiai skatinant profilaktiką?
– I. S. Vilniaus universitetas (VU) ir Odontologų rūmai yra paruošę naują programą, kuri nėra susijusi su valstybinėmis institucijomis. Šia programa bus siekiama pagerinti burnos sveikatą tiek vaikams, tiek suaugusiems.
– Kuo ji skirsis nuo buvusių burnos ligų profilaktikos programų?
– V. B. Prie šios projekto prisideda tarptautinis „Borrow“ fondas. VU ir Odontologų rūmai kreipėsi į šį fondą dėl lėšų tokiam projektui ir mums pavyko tas lėšas gauti. Savo lėšomis prisideda ir Odontologų rūmai. Pasitelkę VU mokslininkus ir gydytojus odontologus planuojame pradėti šią programą. Nuo ankstesnių programų ši skiriasi jau vien tuo, kad jai yra skirtos realios lėšos. Pati programa apims visą Lietuvą ir visas amžiaus grupes, taip pat tuos, kas turi įtakos kitų burnos sveikatai: šeimos gydytojus, akušerius, socialinius darbuotojus, visuomenės sveikatos specialistus. Programos spektras tikrai labai platus. Tikimės, kad jis turės geresnių rezultatų.
– I. S. Tai yra unikali, mūsų sukurta programa. Žinoma, remsimės ir kitų šalių moksliniais tyrimais, tai padės aiškiai matyti problemas, kurios yra bendros visame pasaulyje. Net ir sprendimo būdai yra panašūs, kaip ir kitose šalyse, todėl pritaikydami tokią gerąją praktiką galime tikėtis sėkmės.
– V. B. Dar vienas šios programos pliusas, kad bus fiksuojamas atskaitos taškas: ištiriama paciento burnos sveikatos būklė, todėl po ketverių metų, kai bus įvykdyta programa, galėsime įvertinti, ar įvyko pokytis. Matysime, kurie metodai ir priemonės turėjo didžiausią poveikį. Tikimės, kad galėsime pateikti rekomendacijų ir mūsų valstybinėms institucijoms. Pavyzdžiui planuojame užsiimti su pradinių klasių mokiniais jų mokyklose, nes norime įrodyti, kad galima užauginti vaiką su sveikais dantimis, išugdyti tinkamus burnos priežiūros įgūdžius.
– Ar realūs rezultatai ir bus matomi po ketverių metų?
– I. S. Nėra tokios programos, kuri būtų efektyvi daugelį metų į priekį, ji turi nuolat kisti. Todėl manau, kad ši programa duos rezultatą jau iš karto tiems žmonėms, kurie joje dalyvaus. Tai, kiek naudos jie gaus ir pasiims į kasdienybę, priklausys nuo pačių dalyvių. Tačiau efektas galimas jau iškart, o taip pat tikimės ir ilgalaikio efekto.
Peržiūrėti arba perklausyti visą laidą „Odontologai pataria“ galite čia:
Youtube: https://bit.ly/335tC9T
Spotify: https://spoti.fi/3rPgb5b
Podbean: https://bit.ly/3qDlWBt
