Dažni traumų kaltininkai – greitis ir neapdairumas
Pasak gydytojo D. R. Barkausko, lyginant su kitomis sporto šakomis, slidinėjant kalnuose traumos – gana dažnas reiškinys. „Profesionaliame slidžių sporte traumas neretai lemia didelis greitis. Įsivaizduokite, sportininkai nuo kalno leidžiasi didesniu nei 100 km per valandą greičiu, todėl ir jų patiriamos traumos dažnai yra sunkios – kaulų lūžiai, sąnarių sužeidimai, galvos sutrenkimai.
Tarp mėgėjų itin sunkių traumų pasitaiko kur kas rečiau. Dažniausiai tai įvairūs sumušimai, raiščių patempimai ar plyšimai, kelių sąnarių traumos, įvykstančios dėl slidžių nesuvaldymo – susidūrus su kitais slidininkais, neišlaikius pusiausvyros ir griuvus“, – sako sporto medicinos gydytojas.
Pasak specialisto, slidininkams mėgėjams neretai koją pakiša ir neįvertintos aplinkos bei oro sąlygos. „Slidinėjant kalnuose tiek profesionalams, tiek mėgėjams labai svarbu objektyviai įvertinti tokius veiksnius kaip oro temperatūra, drėgmės lygis, net vėjas, nes visa tai turi reikšmingos įtakos slidinėjimo trasos dangos kokybei, taigi ir nusileidimui. Pasitaiko atvejų, kai netikėtų traumų įvyksta būtent dėl to, jog nebuvo tinkamai įvertintos nusileidimo sąlygos ir paties slidininko techniniai gebėjimai“, – atkreipia dėmesį D. R. Barkauskas.
Nepervertinkite savo jėgų
Kalbant apie važiavimą dviračiu, sakoma, kad kartą išmokęs, nepamirši visą gyvenimą. Deja, slidžių sporte ši taisyklė galioja tik iš dalies. Pasak sporto medicinos gydytojo D. R. Barkausko, turintiems slidinėjimo patirties, pramokusiems taisyklingų slidinėjimo technikų jas prisiminti po pertraukos ilgai neužtrunka, tačiau ir tai nereiškia, jog jau pirmosiomis dienomis kalnuose reikia skubėti išmėginti stačiausias trasas.
„Atvykus į slidinėjimo kurortą, tiek mažiau, tiek labiau patyrusiems slidinėjimo mėgėjams patarčiau pradėti nuosekliai ir neskubėti užkariauti vis aukštesnių viršukalnių. Net jei turite slidinėjimo patirties, pirmosiomis atostogų kalnuose dienomis rekomenduojama pradėti nuo mažiausiai sudėtingų nusileidimo trasų ir nuosekliai didinti krūvį, ypač jei slidinėjama po ilgesnės pertraukos.
Tik prisiminę primirštus įgūdžius ir tvirtai stovėdami ant slidžių galite kilti į aukštesnes viršūnes“, – sako gydytojas ir pastebi, kad neretai įvairių sužeidimų pasitaiko ir dėl to, jog slidinėjantysis paprasčiausiai neįvertina savo gebėjimų.
Net ir patyrusius slidininkus pakerta nuovargis
Sporto medicinos gydytojas dalinasi įdomia statistika. Pasak jo, per standartines 7–10 dienų slidinėjimo atostogas traumos slidininkus statistiškai dažniausiai ištinka 3–4 dieną.
„Dėl to kaltas nuovargis ir žmogiškasis maksimalizmas. Neretai turėdami savaitę ar kelias dienas daugiau atostogų norime spėti kuo daugiau nuveikti, t. y. kuo daugiau laiko skirti tam, ko ir atvažiavome – slidinėti. Vis dėlto neįvertiname vieno svarbaus dalyko – bet kokia intensyvesnė fizinė veikla kelia nuovargį, o pavargus kūnas tampa ne tik mažiau ištvermingas, bet ir slidinėjant prastėja koordinacija, manevringumas. Tai pastebimai juntama jau po 1–2 dienų aktyvaus slidinėjimo“, – pasakoja D. R. Barkauskas.
Specialistas atkreipia dėmesį, jog, norint sumažinti traumų riziką, reikėtų daryti pertraukas. Pavyzdžiui, po dienos ar dviejų aktyvesnio slidinėjimo dieną skirti poilsiui, pasilepinti viešbučio SPA procedūromis, kad pailsėtumėte ir atgautumėte jėgas.
Kiekvienai fizinei veiklai reikia ruoštis
Ilgametę patirtį dirbant su profesionaliais sportininkais turintis gydytojas D. R. Barkauskas sako, kad planuojant atostogas kalnuose reikia prisiminti, jog bet kokiai specifinei sporto šakai reikia specifinio pasiruošimo. Ne išimtis ir slidinėjimas, net mėgėjiškas.
„Bet kokia aktyvesnė sportinė veikla yra krūvis mūsų kūnui, ypač jei didžiąją laiko dalį praleidžiame nejudriai, pavyzdžiui, dirbdami menkai aktyvų sėdimą darbą, pasyviai leisdami laisvalaikį. Dėl to ruošiantis aktyvesnėms atostogoms reikia ruošti ne tik lagaminus, bet ir savo kūną.
Pradėti stiprinti fizinę būklę rekomenduojama likus bent 6–8 savaitėms iki planuojamos išvykos. Ruošiantis slidinėti daugiau dėmesio vertėtų atkreipti ne tik į bendros fizinės formos, bet ir sąnarių mobilumo gerinimą, koordinacijos stiprinimą“, – sako gydytojas.
Venkite alkoholio
Specialistas pastebi, kad kartais traumų priežastimi tampa alkoholinių gėrimų vartojimas. „Po aktyvios dienos vis dar populiaru atsipalaiduoti išgeriant vieną kitą butelį alaus ar taurę kitą stipresnio gėrimo.
Vis dėlto slidinėjimo atostogų metu alkoholiu verčiau nepiktnaudžiauti, mat jis turi pastebimą įtaką bendrai kūno koordinacijai, reakcijos greičiui. Net jei alkoholis buvo vartojamas iš vakaro, kitą dieną po vakarėlio leistis nuo kalno nepatartina, nes dėl minėtų priežasčių pastebimai išauga galimų traumų rizika. Verčiau šią dieną skirkite poilsiui“, – sako gydytojas.
Patyrusius traumas gelbėja reabilitacijos specialistai
Anot sporto medicinos gydytojo, patyrus ne tik sudėtingą, bet ir nedidelę traumą svarbu jos neignoruoti ir neapleisti. Apleistos net ir palyginti nedidelės traumos, tokios kaip patempimai, apie save gali priminti jau kitą slidinėjimo sezoną, o kartais ir ilgam tapti lėtinio diskomforto bei skausmo priežastimi.
Galimai patyrus traumą, jaučiant nugaros, galūnių skausmą, naudinga pasikonsultuoti su specialistu – kreiptis į fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją. Atlikus gydytojo paskirtus tyrimus ir išsiaiškinus tikslią skausmo priežastį, galima skirti tikslingą reabilitacinį gydymą, kuris padės pašalinti traumos padarinius ir sumažinti pakartotinės traumos riziką ateityje.
Šiandieninės reabilitacijos galimybės leidžia ne tik pasveikti po neseniai patirtų traumų, bet ir įvertinti bei gydyti įsisenėjusius, užleistus pažeidimus, dėl kurių ilgainiui išsivysto raumenų disbalansas, kenčia ir kitos organizmo sistemos, dėl ko mažėja galimybės užsiimti norima aktyvia veikla.
