– Kodėl nuotolinis gydymas dantų tiesinimo kapomis yra problema, kelianti pavojų sveikatai?
– Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad gydymas, kad ir koks jis bebūtų, turėtų būti atliekamas prižiūrint specialistui. Juk visi suprantame, kad jei susirgome plaučių uždegimu, turime kreiptis į gydytoją, nes liaudiškos priemonės greičiausiai nepadės. Tačiau visuomenėje kažkodėl gajus suvokimas, kad dantų tiesinimas kažkodėl nėra medicinos paslauga ir tai galima atlikti savarankiškai.
Deja, bet jau yra buvę ir Lietuvoje tokių atvejų, kai verslininkai, siekdami tiesioginės naudos, pasinaudoja žmonių pasitikėjimu ir nesuvokimu, kad ir dantų tiesinimas privalo būti prižiūrimas gydytojų. Tokiais atvejais siūloma tiesinti dantis neaišku kam sudarius gydymo planą, neaišku su kokiomis kapomis. Ir svarbiausia – kas atsako už tokio gydymo galimas pasekmes? Ir čia galima kalbėti ne tik apie gydymo rezultatą, bet ir galimas gydymo sukeltas komplikacijas. Kas tokiu atveju prisiims atsakomybę – pats žmogus, paslaugą suteikusi bendrovė ar kažkas kitas?
– Žinome, kad jeigu gavome odontologo paslaugas, bet nesame jomis patenkinti, galime arba siekti kompromiso su tuo odontologu, arba kreiptis į atitinkamas institucijas dėl patirtos žalos įvertinimo ir atlyginimo. O ar tai galioja ir susigundžius nuotolinio gydymo paslauga?
– Kadangi toks gydymas praktiškai virsta saviveikla, taip išeina, kad esant komplikacijoms nėra kam pasiskųsti. Medicinoje galioja tokia taisyklė: jeigu gauni paslaugas įstaigoje, kuri turi licenciją verstis ta praktika, ir patiri kokias nors komplikacijas arba manai, kad patyrei žalą, pirmiausia kreipiesi į paslaugą suteikusią įstaigą, o jeigu netenkina pasiūlytas sprendimas, turi teisę kreiptis į Pacientams padarytos žalos nustatymo komisiją ir gauti išmoką iš specialaus fondo.
Bet nuotolinio gydymo atveju įmonė galbūt ir grąžintų dalį lėšų už nusipirktą paslaugą, tačiau kas tokiu atveju kompensuos patirtą žalą? Į minėtą komisiją kreiptis bus bergždžias reikalas, nes žmogus bus gydęsis ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Galima pasidžiaugti, kad kol kas tai yra tik pavieniai atvejai. Vos sužinojus apie tokį pavienį atvejį, Lietuvos ortodontų sąjunga kreipėsi į atitinkamas institucijas, dėl to yra atliekamas tyrimas. Tikimės, kad tai padės atgrasyti kitas įmones, kurios ateityje bandys tokiu būdu gauti naudos. Bet vartotojas taip pat prieš pirkdamas paslaugą turėtų patikrinti informaciją apie tos paslaugos teikėją. Jeigu visuomenė nepirks tokių paslaugų, kurios yra nepatikimos, neteisėtos ir dar pavojingos sveikatai, tuomet tokios įmonės nesikurs, nes tiesiog negaus pelno. Bet jeigu žmonės leisis lengvai apgaudinėjami, tai bus lengvas pasipelnymas.
– Ar lengva patikrinti, ar siūloma paslauga yra licencijuota ir legali?
– Visos legalios, licencijuotos asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalo savo interneto puslapyje skelbti pagrindinę informaciją – ne tik adresą ar telefoną, bet ir veiklos licenciją. Licencijos gali būti skirtingos. Vienos įmonės yra licencijuotos tik odontologinei veiklai, kitos – ir odontologinei, ir ortodontinei. Dauguma save gerbiančių įstaigų internete paskelbia teikiamas paslaugas bei jas atliekančius gydytojus ar specialistus. Jeigu informacijos nepavyksta rasti įstaigos internetiniame puslapyje, jos galima rasti Akreditavimo tarnybos puslapyje – ten galima rasti tiek specialistus, tiek įstaigas. Galbūt beieškodami pamatysite, kad jūsų ieškomos įstaigos veikla sustabdyta dėl kokių nors pažeidimų. Tokiu atveju tai turėtų būti indikacija, kad tokioje įstaigoje geriau nesigydyti.
Į legaliai veikiančias įstaigas mes atvykstame fiziškai, tuo tarpu į nuotolines paslaugas siūlančias įstaigas dažniausiai atvykti net nereikia. Jiems į namus išsiunčiami kažkokie rinkiniai su prietaisais, kurių pagalba žmogus pats pasidaro atspaudo masę, jis viską pats įsideda į burną ir nusiima dantų atspaudus. Čia iškart matomos dvi labai didelės problemos. Pirmoji – koks yra tokios saviveiklos tikslumas? Antroji problema – saugumas. Jeigu jums pritrūks tikslumo, tuomet tiesiog kapos neatliks viso darbo. Bet saugumas yra labai rimtas dalykas. Dirbu ne vienerius metus, kai pirmą kartą reikėjo nuimti atspaudą kitam žmogui, drebėjo ir rankos, ir kojos. Tai nebuvo taip lengva, nes yra daug niuansų. O nuotolinio gydymo metu žmogus turi viską padaryti pats. Galbūt gali padėti artimas žmogus, bet jis nėra gydytojas. Be reikalingo išsilavinimo, apmokymų ir praktikos tą padaryti saugiai yra be galo sunku.
– Taip žmogus gali ir užspringti?
– Būtent. Nelaimių būna ir gydymo įstaigose, bet ten yra patyrę specialistai, galintys akimirksniu padėti. Jie žinos, ką daryti arba bent jau iškvies greitąją pagalbą. Tačiau jeigu esate vieni namuose ir darote patys sau tokią sudėtingą procedūrą, gali ištikti nelaimė.
– Kas akcentuojama nuotolinio gydymo reklamose?
– Jose akcentuojama, kad visas procesas yra labai lengvas. Bet taip nėra. Trijų procedūros žingsnių ir penkių minučių tam nepakaks. Tačiau gyvename tokiais laikais, kai viską darome patys. Bankuose yra savitarna, automobilius plauname patys. Pamačiusios, kad galima greitai ir gerai pasipelnyti, įvairios įmonės bando tai pritaikyti ir medicinoje. Jungtinėse Valstijose dabar smarkiai išplito „remote orthodontics“ (angl. nuotolinė ortodontija) paslauga. Dėl nekokybiškų ir nelegalių paslaugų pradėta daug teisminių procesų, tad dabar tokios įmonės bando perkelti savo veiklą į Europą. Įvairiose Europos šalyse nuotolinis gydymas jau paplitęs, pirmieji žingsniai dedami ir Lietuvoje. Todėl reikia būti atsargiems.
„Odontologai pataria“ – LR Odontologų rūmų iniciatyva pradėta laida visuomenei. Jos metu patyrę odontologų bendruomenės specialistai paprastai ir aiškiai kalba įvairiomis su burnos sveikata susijusiomis temomis. Visas „Odontologai pataria“ laidas galite peržiūrėti arba perklausyti čia:
Youtube: https://bit.ly/335tC9T
Spotify: https://spoti.fi/3rPgb5b
Podbean: https://bit.ly/3qDlWBt
