Ženkliai sumažėjo užsikrėtimų ir hospitalizacijų skaičiai, bet tai nereiškia, kad sunki liga žmogų aplenks ir skiepytis nuo COVID-19 nėra prasmės.
„Jeigu asmuo nėra persirgęs, ar skiepijosi, bet tai darė seniai, turi lėtinių ligų, jam tikrai reikėtų gauti vakciną, nes koronavirusas niekur nėra dingęs. Tiesiog tie žmonės, kurie neseniai sirgo, dabar nebeužsikrečia“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė.
Ji pabrėžia, kad COVID-19 vakcinos visų pirma skirtos didelės rizikos grupės gyventojams. Pasak profesorės, Lietuvoje pastebima problema, kad nemaža dalis itin garbaus amžiaus – virš 70 ar 80 metų – gyventojų nepasiskiepijo.
Atnaujintos vakcinos
Rudenį Lietuvą pasiekė prieš omikron atmainą adaptuotos vakcinos suteikia efektyvesnę apsaugą nuo pastaraisiais mėnesiais šalyje dominuojančių COVID-19 variantų.
„Šiai dienai daugiausia duomenų yra pateikę vakcinų gamintojai, kurie atliko adaptuotų skiepų tyrimus. Tiriant adaptuotomis vakcinomis paskiepytų asmenų kraujyje esančius antikūnus pamatyta, kad jie veiksmingai nukenksmina naujas viruso atmainas“, – paaiškina A.Žvirblienė.
Pasak profesorės, manoma, kad Lietuvoje vis dar dominuoja omikron BA.5 potipis, nes jo paplitimą fiksuoja kaimyninių šalių, kuriose atliekama COVID-19 sekoskaita, laboratorijos.
„Jeigu atsiras nauji viruso variantai, tikėtina, kad platesnio spektro imunitetas, įgytas tiek dėl pradinių, tiek dėl adaptuotų vakcinų, tiek dėl persergimo, apsaugos nuo naujų COVID-19 atmainų“, – sako A.Žvirblienė.
Koronavirusu užsikrečia ir pasiskiepiję asmenys, bet profesorė pabrėžia, kad tai jokiu būdu nereiškia, kad vakcinos neatlieka savo užduoties.
„Paskiepyti žmonės serga žymiai lengviau. Didžioji dalis žmonių, kurie patenka į ligoninės reanimacijos skyrių arba miršta, būna nepasiskiepiję pacientai, turintys rizikos veiksnių.
Vakcina sumažina sunkios ligos pavojų ir tai yra labai daug. Nuo gripo esamę pripratę skiepytis tam, kad nesirgtume sunkiai, išvengtume mirties rizikos“, – primena A.Žvirblienė.
9 mėnesius po ligos skiepytis nereikia
Gyventojai, taupant jų laiką, turi galimybę vieno apsilankymo gydymo įstaigoje metu gauti dvi vakcinas: pasiskiepyti ir nuo gripo, ir nuo COVID-19 infekcijos.
A.Žvirblienė pastebi, kad lietuviai gripo vakciną renkasi noriai, šiuo metu ja skiepijasi ženkliai daugiau gyventojų nei nuo COVID-19. „Tai paaiškinama, nes didelė visuomenės dalis neseniai persirgo koronavirusu, o gyventojams patariama nesiskiepyti, kol nepraėjo 9 mėnesiai po buvusios COVID-19 ligos.
Labai svarbu, kad Lietuva į tai atsižvelgia. Yra šalių, kuriose skaičiuojamas tik laikas nuo paskutinės vakcinos dozės. Pas mus buvo išgirsta ekpertų nuomonė ir įvestas gana ilgas laikotarpis. Jei žmogus pavasarį persirgo koronavirusu, jam nėra būtinybės dabar vakcinuotis“, – paaiškina profesorė.
„Skiepijimas nėra varžybos dėl skaičių ir procentų. Kalbame apie vakcinos tikslingumą. Juk neseniai persirgęs žmogus taip pat yra apsaugotas nuo sunkios ligos“, – priduria A.Žvirblienė.
Tėvams – gydytojų patarimas
Lietuvoje nuo COVID-19 skiepijami ir vaikai nuo 5 metų, o gruodį ketinama sustiprinančiąja COVID-19 doze pradėti skiepyti ir vaikus nuo 6 mėnesių amžiaus. Ką turėtų įvertinti tėvai, spręsdami dėl vaiko vakcinacijos?
„Tėvai turėtų atsižvelti į riziką, vaikučiai irgi turi įvairių ligų. Svarbiausia būtų pasitarti su savo gydytoju. Nėra primygtinio raginimo skiepytis“, – paaiškina profesorė.
„Vakcinos rekomenduojamos vaikams. Vadinasi, jos buvo ištirtos klinikiniuose tyrimuose su tos amžiaus grupės vaikais. Baimės dėl skiepų būti neturėtų“, – priduria A.Žvirblienė.
Pajutau simptomus: ką daryti?
Griežtos COVID-19 valdymo priemonės liko praeityje. Įtarus ligą, nebėra būtina izoliuotis. Tačiau kokių veiksmų imtis būtų protinga ir atsakinga, suabejojus dėl susirgimo?
„Pajutę peršalimo ligoms būdingus simptomus, turėtume kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertina nusiskundimus, skiria tyrimus ir diagnozuoja konkrečią ligą.
Tiek COVID-19, tiek gripo infekcijai yra būdingi tie patys simptomai. Todėl vien iš jų nustatyti, kuo žmogus serga, yra pakankamai sudėtinga.
Ligą diagnozavęs gydytojas gali skirti atitinkamą gydymą. Dėl COVID-19 ligos siūlomas susirgimo simptomus mažinančių vaistų vartojimas, nes specifinio gydymo nėra“, – paaiškina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų skyriaus patarėja Greta Gargasienė.
Pastaruosius keletą metų medicininės veido kaukės buvo dėvimos visose viešose vietose. Šiuo metu to daryti nėra būtina, nei viešajame transporte, nei prekybos centruose, nei dideliuose koncertuose.
Visgi, daugumoje sveikatos priežiūros įstaigų ir toliau laikomasi saugumo. G.Gargasienė sako, jog tai sunku pavadinti naujove ir primena, kad dar iki COVID-19 pandemijos veido kaukės poliklinikose ir ligoninėse buvo rekomenduojamos, ypač asmenims, kurie jaučia kvėpavimo takų ligų simptomus.
„Šiuo metu veido kaukes arba respiratorius dėvėti gydymo įstaigose prašoma labai tikslingai. Čia dažnai ateina ne tik žmonės, kurie nori atlikti profilaktinį tyrimą, bet ir pacientai, kurie jaučia užkrečiamos ligos simptomus. Veido kaukė sumažina užsikrėtimo riziką kitiems gydymo įstaigos lankytojams, kurie jaučiasi visiškai sveiki.
Veido kaukės ar bet koks kitas barjeras padeda apsaugoti nuo užsikrėtimo tiek save, tiek kitą asmenį“, – pabrėžia G.Gargasienė.
Svarbios infekcinių ligų profilaktikos priemonės:
– Kuo dažniau plauti rankas, ypač slaugant ligonį ir prieš valgį;
– Kosint ir čiaudint, patariama užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai alkūnės linkyje);
– Laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo;
– Laikytis visavertės mitybos principų;
– Kasdien skirti laiko fiziniam aktyvumui;
– Rūpintis savo psichikos sveikata;
– Įtarus ligą, rekomenduojama rinktis ne savigydą, o kreiptis į savo šeimos gydytoją;
– Galimai sergančių vaikų neleisti į vaikų kolektyvus bei lankyti sergančių draugų;
– Dažniau vėdinti bei drėgnu būdu valyti patalpas, nepamiršti paviršių dezinfekcijos;
– Rinktis tinkamą sezoninę aprangą ir apavą.
Kaip užsiregistuoti vakcinai?
Pasirinkti patogiausią vietą vakcinacijai nuo COVID-19 galima registruojantis internetu www.koronastop.lt. Prisijungus per elektroninius valdžios vartus ir pasirinkus savo miestą, registracijos sistema pateiks sąrašą įstaigų, kuriose galima skiepytis.
Tai reiškia, kad gyventojams užtikrinama galimybė nemokamai pasiskiepyti nuo COVID-19 bet kurioje gydymo įstaigoje, kur yra vykdomas skiepijimas, nepriklausomai nuo to, kokioje gydymo įstaigoje jie yra registruoti.
Internetu užregistruoti galima ir kitą asmenį, pavyzdžiui, šeimos narį, – tokiu atveju prisijungus savo vardu reikės įvesti registruojamo paciento asmens kodą.
Rizikos grupėms priklausantiems asmenims rekomenduojama vienu metu pasiskiepyti nuo COVID-19, gripo ir pneumokokinės infekcijos. Tą galima padaryti vienu metu. Dėl skiepų rekomenduojama individualiai pasitarti su savo šeimos gydytoju.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
