Vien gydytojo noro nepakanka
Anot dietologo, jeigu du žmonės serga ta pačia lėtine liga, jiems nebūtinai tiks vienodos mitybos rekomendacijos. Visų pirma, reikėtų atsižvelgti į susirgimo priežastį, kurią įminti gali tik specialistas.
„Pavyzdžiui, diabetas gali išsivystyti dėl gretutinių endokrininių ligų, kasos veiklos sutrikimo. Tačiau tai gali būti ir kitų lėtinių susirgimų, kad ir nutukimo komplikacija. Tik žinodami priežastį galime taikyti tikslias ligos kontrolės priemones. Jeigu problema yra nutukimas, turime pasitelkti maistinių medžiagų, energijos panaudojimo kontrolę, išsiaiškinti ankstesnius žmogaus mitybos įpročius: kada ir kokiais kiekiais jis valgo.
Vieno atsakymo, kaip reikėtų maitintis sergant diabetu arba hipertenzija, nėra, nes tai priklauso nuo daugybės veiksnių – žmogaus fizinio aktyvumo, konkretaus asmens atsparumo dietai, net miego kokybės“, – aiškina E.Grišinas.
Dietologas patikina neskubantis pacientui nurodyti, ką jam valgyti galima, o ko ne. Visų pirma, žmogus pats turi suprasti, kokią grėsmę lėtinė liga kelia jo sveikatai ir norėti pakeisti mitybos įpročius.
„Jeigu pacientas pats nemato problemos, nelabai gali jam ką nors pasakyti. Žmogus tik supyks, užsidarys, pokalbis tuo ir pasibaigs“, – pastebi E.Grišinas.
Dideliam tikslui – smulkūs iššūkiai
Jo teigimu, normalu, kad mitybos įpročių pakeitimas reikalauja pastangų. Anot dietologo, pastebėta, kad bet kokia dieta emociškai gerai veikia pirmuosius du mėnesius: matyti džiugūs rezultatai ir pagunda grįžti prie senų įpročių mažesnė.
Tiesa, kad ligų kontrolė neretai nukreipta į kūno masės korekcija. Tačiau E.Grišinas pataria nesusitelkti į svarstyklių parodymus, o sugalvoti smulkių, bet naudingų iššūkių, kurių įveikimas dietą pavers žaidimu.
„Išbandykime pokyčius, išsikelkime aiškiau apčiuopiamus tikslus. Pavyzdžiui, valgykime ne 5, o 4 kartus per dieną arba nuspręskime savaitgalį nueiti papildomus 6 tūkst. žingsnių.
Perėję prie elgsenos pokyčių, mažiau galvosime apie svarstykles. Taip palengvinsime procesą, bet kartu ir toliau skatinsime svorio kritimą“, – paaiškina dietologas.
Pasak jo, smulkūs pasiekimai taps emociniu apdovanojimu ir toliau skatins taikyti sveikatai palankias praktikas.
Skirtingos strategijos
Neretas rytais dėl laiko ar apetito trūkumo į darbą išskuba be pusryčių. Pasak E.Grišino, tokiu atveju didesnė rizika, kad antroje dienos pusėje bus jaučiamas stipresnis alkio jausmas, o tai skatins persivalgymą.
Taip pat pastebėta, kad pusryčiai padeda palaikyti stabilesnę gliukozės apykaitą kraujyje. O tai ypač aktualu diabetu sergantiems žmonėms.
„Kita vertus, jeigu žmogus pusryčių nevalgo, bet vėliau neapkrauna skrandžio angliavandeniais, taip pat gali pasiekti teigiamų rezultatų. Žmogus, kuris valgo rečiau, patiria mažesnius gliukozės šuolius, mažiau mąsto apie maistą“, – paaiškina E.Grišin.
Dvi kardinaliai skirtingos strategijos padeda siekti to paties rezultato, pabrėžia dietologas. Todėl, pasak jo, pasirinkimas priklauso nuo individualaus žmogaus.
„Nepastebimos“ kalorijos
Statistika rodo, kad lietuviai suvartoja kelis kartus daugiau cukraus nei derėtų. E.Grišinas pastebi, kad populiaru ieškoti neva „sveikesnių“ cukraus šaltinių, tačiau toks požiūris – klaida.
„Ar tai bus cukranendrių cukrus, datulių sirupas, medus – mūsų organizmui tai ta pati gliukozė. Vadinasi, medaus, nepaisant visų jo sveikatinančių savybių, negalime valgyti gausiai. Tikrai ne šaukštais kasdien, nes kartu su gerosiomis medžiagomis gauname ir gliukozę“, – pabrėžia dietologas.
„Ne visi produktai, kurie bendrąja prasme yra laikomi sveikais, bus palankūs konkretaus žmogaus sveikatai. Manau, į tai reikėtų atkreipti dėmesį“, – priduria E.Grišinas.
E.Grišinas pastebi, kad net ir lengvą maistą pasirinkę žmonės dažnai tinkamai neįvertina, koks kalorijų kiekis atsidūrė ant jų stalo. Pavyzdžiui, besilaikantys dietų dažnai renkasi salotas, bet pamiršta, kad su daržovėmis į skrandį patenka ir nemenkas kiekis riebių padažų.
„Žmogus nepastebi ir maisto gamybos būdo. Reikia suprasti, kad bulvių košė nėra tas pats, kas virta bulvė, o vištienos faršas nereiškia, kad tai tik liesa krūtinėlės mėsa. Kalbu apie gilesnį suvokimą to, kas guli tavo lėkštėje“, – sako E.Grišinas.
Antai, ir pasirinkę virtą kiaušinį, vietoj kepto omleto, išvengsime nemažai papildomų kalorijų.
Rūpintis sveikata padeda „Rakto skylutė“
Sveikatai palankesni mitybos pasirinkimai prasideda dar parduotuvėje. Įdėmiai skaityti produktų sudėtis ir lyginti cukraus gramus duonoje reikalauja laiko ir kantrybės. Kad būtų paprasčiau, Lietuvoje įsteigta valstybinė, nekomercinė sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ sistema.
Šis simbolis rodo, kad produktuose mažiau įdėta cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų.
Toks produktų gerinimas būtinas, nes Lietuvoje atlikti gyventojų faktinės mitybos tyrimai rodo, kad gyventojų mityba jau daugelį metų skurdi, nesubalansuota ir nepalanki sveikatai – suvartojama ypač daug sočiųjų riebalų, angliavandenių ir druskos, bet per mažai daržovių, viso grūdo duonos.
Nesubalansuota mityba skatina širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, nutukimą, 2-jo tipo cukrinį diabetą. Vien širdies ir kraujagyslių ligos ir vėžys šalyje lemia 3/4 visų Lietuvos gyventojų mirčių ir pagal šiuos rodiklius Lietuva yra tarp labiausiai atsiliekančių valstybių Europos Sąjungoje.
Simbolis „Rakto skylutė“ yra Europos Sąjungoje registruotas prekių ženklas, tad jį rasite ir užsienio šalyse. Juo žymimi maisto produktai Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Šiaurės Makedonijoje ir kitose šalyse.
Pasirinkimo nepritrūksite: Lietuvoje tokių produktų, ženklinamų „Rakto skylutės“ simboliu, šiuo metu jau yra šimtai.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
