„Nerimo sutrikimų išsivystymą lemia daugybė įvairių priežasčių, todėl atrasti vieną – sunku. Priežastys gali būti biologinės, socialinės, psichologinės, tai – neuromediatorių disbalansas, paveldimumas, nuovargis, nepalanki socialinė aplinka, blogi santykiai su aplinkiniais, praeityje nutikę neigiamos patirtys ir nesėkmės“, – sako A. Gečienė ir priduria, kad nerimą gali kelti ne tik nerimo sutrikimai, bet ir tam tikros sveikatos problemos, pavyzdžiui, širdies ar skydliaukės ligos.
Nerimo sutrikimai turi daugybę formų
Patirdami nerimo sutrikimus žmonės jaučia baimę ir nerimą, tačiau gydytoja psichiatrė pabrėžia, kad ne visų emocinių būklių, kurioms būdingi šie pojūčiai, reikia vengti. Jeigu be priežasties jaučiamas patologinis nerimas iš tiesų yra grėsmingas ir sutrikdo žmogaus psichosocialinę veiklą, tai fiziologinis nerimas, kurį jaučiame prieš svarbius įvykius (egzaminą, darbo pokalbį ir kt.), yra natūrali žmogaus reakcija bei padeda susidoroti su iškilusiomis problemomis.
„Nerimo sutrikimų grupei priskiriami fobiniai sutrikimai, kai žmogui nerimą ir baimę sukelia išskirtinės ar konkrečios situacijos, kurios tuo metu nekelia jokio realaus pavojaus. Socialinių fobijų kamuojami žmonės vengia atsidurti dėmesio centre, o patiriant specifines fobijas vengiama griežtai apibrėžiamų situacijų, pavyzdžiui, aukščio, uždarų patalpų, skristi lėktuvu ar tam tikrų gyvūnų“, – pažymi psichiatrė A. Gečienė.
Nemažai žmonių pasireiškia generalizuotas nerimo sutrikimas, kai pacientas jaučia nuolatinį nerimą, nesusijusį su jokiomis išorinėmis aplinkybėmis ar vieta. Tuomet žmonės jaudinasi dėl savo ar artimųjų sveikatos, nerimauja, kad nepatektų į nelaimingą atsitikimą ar nesusirgtų sunkia liga, bei nuolat yra nervingi, jiems svaigsta galva, jaučia silpnumą, raumenų įtampą ar diskomfortą skrandžio srityje.
Simptomai – ne tik emociniai, bet ir fiziniai
Nerimo sutrikimus patiriančiam pacientui būdinga jausti blogą nuojautą, baimę ar siaubą, nerimauti dėl smulkmenų, jie negali atsipalaiduoti ir yra dirglesni nei įprastai. Nepaisant to, kad nerimas yra emocinė būklė, tam tikri simptomai gali pradėti kamuoti ir kūną.
„Patirdami somatinius nerimo sutrikimų simptomus pacientai neretai juos sieja su įvairiais kūniškais negalavimais. Su tuo dažnai susiduria pirmąkart didelį nerimo priepuolį (paniką) patyrę pacientai, kurie tokiu atveju pirmiausia kreipiasi pagalbos į vidaus ligų gydytojus ar kardiologus.
Atlikus tyrimus ir atmetus kardiologines ar kitas sveikatos problemas, yra nukreipiami psichiatro konsultacijai“, – aiškina gydytoja psichiatrė.
Panikos priepuolio negalima prognozuoti ar nuspėti, jis žmogų gali ištikti bet kokioje situacijoje ar vietoje. Be intensyvaus nerimo, priepuolio metu taip pat pasireiškia dusulys, krūtinės skausmas, galvos svaigimas, pagreitėja širdies plakimas, dažnai apima mirties baimė.
Geriausi rezultatai – taikant kompleksinį gydymą
A. Gečienė pasakoja, kad nerimo sutrikimams gydyti yra taikomi tiek nemedikamentiniai, tiek medikamentiniai metodai, kurie kiekvienam pacientui, atsižvelgiant į sutrikimo lygį, yra parenkami individualiai.
„Jeigu paciento savijautai pagerinti užtenka nemedikamentinio gydymo, gydymas vaistais nėra skiriamas, tačiau geriausių gydymo rezultatų galima tikėtis taikant kompleksinį gydymą, pavyzdžiui, psichoterapiją derinant su antidepresantais.
Pacientai dažnai nustemba sužinoję, kad nors neserga depresija, jiems reikalingi antidepresantai – šie medikamentai turi daug indikacijų, todėl yra naudojami ir nerimo sutrikimams gydyti“, – pažymi gydytoja psichiatrė A. Gečienė.
Negydant nerimo sutrikimų stipriai suprastėja asmens gyvenimo kokybė, sumažėja produktyvumas, gali sutrikti kasdienė veikla ir atsirasti sunkumų darbe.
Užsitęsus nerimo sutrikimams, jie gali komplikuotis į depresiją ar kitus psichikos sutrikimus, todėl svarbu laiku kreiptis pagalbos į gydytojus ir emociniams sunkumams skirti tiek pat dėmesio kaip ir fizinei sveikatai.
