Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ buvo kalbama apie peties skausmo atsiradimo priežastis, neinvazyvius ir operacinius jo gydymo būdus.
Gydytojas ortopedas–traumatologas Edvinas Pranevičius atkreipė dėmesį, kad peties skausmu skundžiasi tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės.
„Kai mes sulaukiame jaunų pacientų, žinome, kad petyje pirmiausia bus tam tikra trauma. Trauma gali būti ir visai nedidelė – patempimas, griuvimas ant skaudamo peties ar ištiestos rankos. Vyresniame amžiuje dažniau pasitaiko degeneraciniai pažeidimai dėl tam tikrų anatominių peties subtilybių arba įgimtų anatominių variantų“, – apie skausmo priežastis kalbėjo gydytojas E. Pranevičius.
Specialistas atkreipė dėmesį, kaip reikėtų elgtis pajutus pirmuosius peties skausmo simptomus.
„Jeigu mes skausmui esant tiesiog pasirišime ranką ir nieko nedarysime, skausmas stiprės, funkcija prastės ir situacija tikrai blogės. Noriu patarti pacientams: jeigu jūs jaučiate, kad prasidėjo peties skausmas, bet nebuvo kažkokios traumos, būtinai jį judinkite maksimaliomis amplitudėmis.
Jeigu jaučiate skausmą, galima išgerti vaistų, bet būtina palaikyti jo maksimalią judesių amplitudę iki tol, kol pateksite pas gydytoją ortopedą – traumatologą. Jeigu pacientai tą sąnarį mankština, dažnai būna net ir taip, kad atstačius pilną judesių amplitudę, skausmas, kaip iš niekur atsirado, taip ir dingsta“, – pasakojo gydytojas.
Medikas teigė, kad gana dažnai peties skausmui pašalinti pakanka kineziterapinio gydymo, tačiau esant traumoms, sausgyslių plyšimams, sąnarinės kremzlės pažeidimams ar pasikartojantiems žastikaulio išnirimams, operacinis gydymas tampa neišvengiamas.
„Operacinis gydymas galimas atliekant atvirą operaciją, kai daromas didesnis pjūvis, arba artroskopinę operaciją, kuomet daromi keli nedideli pjūviai iki 1 centimetro ir kameros pagalba apžiūrint pakitimus, atliekamos manipuliacijos“, – apie galimybes pasakojo „Fi Clinica“ gydytojas.
Peties sąnario rekonstrukcija atliekama taikant bendrąją arba vietinę nejautrą, o pooperaciniai rezultatai priklauso nuo buvusių skaudamo peties pažeidimų.
„Peties skausmas yra pagydomas ir pacientai gali grįžti net į profesionalų sportą. Jeigu mes turime jauną pacientą ir šviežią paprastą ar trauminį plyšimą, neturime raumenų atrofijos, galime tikėtis, kad rezultatai po tokios operacijos bus geresni ir skirtumas tarp operuotos ir neoperuotos rankos, jeigu toks bus, išliks minimalus.
Tačiau jeigu mes turime tam tikrų raumenų atrofijas ir dėl degeneracinių pakitimų nekokybišką sausgyslę, tai savaime suprantama, kad ir rezultatų tikėtis tokių pačių neverta. Net ir dalinai prifiksavus plyšusią sausgyslę, pasiekiami rezultatai būna bent jau patenkinami“, – kalbėjo gydytojas.
Kalbėdamas apie pooperacinį periodą, gydytojas E. Pranevičius paminėjo, kad jis yra gana ilgas, nes iš pradžių būtina riboti peties sąnario judesius, kad visi audiniai tinkamai sugytų. Vėliau peties sąnarį reikia išmankštinti, kad jis vėl taptų lankstus.
„Dažniausiai į įprastą gyvenimo ritmą pacientai grįžta po 2 – 3 mėnesių, priklausomai nuo imobilizacijos laikotarpio. Imobilizacijos laikas standartiškai užtrunka 5 – 6 savaites. Po to pacientas pradeda reabilitacinį gydymą, kuris trunka apie 2 – 3 savaites.
Viską susumavus, pasveikimo laikotarpis yra 2 mėnesiai, priklausomai nuo individualių paciento savybių. Kartais pacientai jau po 2 mėnesių visai neblogai gydomą ranką naudoja kasdieninėje veikloje, tačiau kartais į pilną fizinę veiklą gali grįžti ir po 4 – 6 mėnesių“, – pasakojo specialistas.
Holistinės medicinos ypatumus Amerikos pažangios medicinos mokykloje studijavusi kineziterapeutė, masažo specialistė Giedrė Bušmanienė laidoje pasakojo, jog pirmiausia peties skausmą reikėtų vertinti kiek kitaip, nei mums įprasta.
„Skausmas – didelė gyvenimo dovana. Kuomet jį pajuntame, suprantame, kad mūsų organizme kažkas negerai. Mums kūnas diktuoja, kad reikia kažką savo gyvenime keisti, kažką daryti. 27 savo darbo metus stebėjau žmones ir mačiau, kad vieni pasveiksta labai greitai, kitiems reikia labai daug laiko, tretiems atsiradę uždegimai nesibaigia ir vis kartojasi“, – pasakojo G. Bušmanienė.
Pasak kineziterapeutės, žmogaus organizmas yra vieninga visuma, dėl to būtina atkreipti dėmesį ne tik į biologinius procesus, kūno struktūrą ar biomechaniką. Svarbu – net emocinė sveikata, o esant degeneracinės ligos simptomams, reikia nedelsti ir kreiptis į medikus.
Kineziterapijos specialistė pabrėžė – žmogaus organizmas sutvertas judėti. Pasak jos, judesys yra kūno ir sielos gydytojas. Suprantama, kad sąnarių traumų išvengti kartais nepavyksta, tačiau suvaldyti degeneracinius procesus gali padėti aktyvus gyvenimo būdas bei kasdieninė mankšta.
„Padeda vaikščiojimas, mankšta vandenyje. Žinoma, labai svarbu yra laikysena. Reikėtų atkreipti dėmesį į sėdėjimą. Jeigu mums reikia ilgą laiką sėdėti, reikėtų pasižiūrėti, kad ausies kaušelis būtų vienoje linijoje su pečiu. Ilgą laiką sėdint prie kompiuterio, mūsų galva slysta pirmyn. Aš patarčiau save kontroliuoti“, – patarė kineziterapeutė.
Tačiau dažnai žmonės nėra linkę palaikyti sistemingą mankštą namuose, todėl norint pasiekti geresnių sveikatos rezultatų, reikėtų atsigręžti į savo pomėgius.
„Aš visada rekomenduoju žmonėms susirasti veiklą, kuri yra maloni. Jei jums malonu eiti pasivaikščioti – eikite, norisi eiti į baseiną plaukti – plaukite. Tokiu būdu jūs subalansuosite ir atstatysite savo organizmo jėgas. Jeigu mes galvojame, kad būtinai reikia eiti sportuoti į treniruoklių salę – tai netiesa. Veikla, kuria užsiimama su malonumu, atstato kūną“, – laidoje teigė kineziterapeutė G. Bušmanienė.
