Bene prieš mėnesį prasidėjus gripo sezonui, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) jau fiksavo dešimtis tūkstančių ūminių viršutinių kvėpavimo takų bei gripo infekcijos atvejų. 44-ąją šių metų savaitę užsikrėtė beveik 14 tūkst. lietuvių, o 45-ąją – apie 19 tūkst.
Natūralu, kad prasta savijauta besiskundžiantys asmenys ieško būdų pasveikti bei išvengti galimų komplikacijų, tad nemažą dalį savo finansų skiria gydymui, sveikatingumui ir kitų ligų prevencijai.
Liga priverčia atverti piniginę
Finansų valdymo ir skolinimo platformos „Creditea“ klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė pažymi, kad išlaidos sveikatai gali gerokai apsunkinti žmonių finansinius planus, nes dažniausiai jos yra neplanuotos.
„Mūsų šiemet atlikti tyrimai rodo, kad sveikata yra privertusi 6 proc. gyventojų bent kartą pasiimti vartojimo paskolą. Tai yra šešta dažniausiai įvardijama skolinimosi priežastis. Juk ligos dažniausiai užklumpa netikėtai ir pačiu netinkamiausiu metu, o įvairūs tyrimai, vaistai ir procedūros kainuoja iš tiesų nemažai.
Štai gripu sergančiojo asmens pirkinių krepšelis vaistinėje gali atsieiti 50–100 eurų, priklausomai nuo juntamų simptomų, o jei atsiranda komplikacijos – išlaidos dar labiau išauga“, – sako finansų valdymo ekspertė.
Taip pat reikėtų nepamiršti įvairiausių tyrimų, atliekamų siekiant užkirsti kelią ligos progresavimui. Net ir valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos ne visus tyrimus atlieka nemokamai, o siekiant greičiau sužinoti apie organizmo būklę, neretai kreipiamasi į privačias klinikas, kur galima palikti net kelis šimtus eurų.
D. Stoškuvienė priduria, kad nemažai išlaidų gali pareikalauti ir kai kurių ligų, pavyzdžiui, gripo ar pneumokokinės infekcijos, vakcinacijos schemos. Lėšų atseikėti priverčia ir organizmo stiprinimas ligos metu bei pasveikus, kada vartojami įvairūs vitaminai bei mineralai, kurių gali prireikti net kelių rūšių.
Kaip protingai paskirstyti biudžetą?
„Kiekvieno žmogaus prioritetų viršūnėje turėtų būti asmeninė ir šeimos sveikata, todėl planuojant mėnesio išlaidas, net ir jaučiantis gerai, reikėtų nepamiršti atidėti dalį pinigų būtent šiam aspektui. Tarkime, jei dviejų asmenų šeimos mėnesio pajamos yra 2000 eurų, rekomenduoju sveikatinimuisi atsidėti bent 5 proc. šios sumos, o jei šeimoje yra daugiau narių – bent 10 proc.“, – sako D. Stoškuvienė.
Anot jos, net jei tą mėnesį ligų bus išvengta, dalį sveikatingumo biudžeto bus galima palikti santaupoms, skirti nenumatytoms išlaidoms ar pridėti prie artėjančio mėnesio išlaidų sveikatai rezervo. Niekas nežino, kada kasdienybę sutrikdys liga, todėl specialistė pataria iš anksto pasirūpinti, kad netektų susidurti su finansiniais rūpesčiais ar skolintis.
Finansų valdymo ekspertė įvardija, kad ieškant būdų padidinti organizmo atsparumą ligoms ir siekiant šiek tiek sutaupyti, pravartu pasidomėti valstybės kompensuojamais tyrimais bei skiepais.
Tarkime, nemokamai nuo gripo gali pasiskiepyti nėščiosios, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, vyresni nei 65 metų asmenys bei keletas kitų rizikos grupių. Taip pat, siekiant sustiprinti sveikatą, vitaminų bei mineralų visų pirmą reikėtų gauti iš atitinkamų maisto produktų, o ne papildų, tačiau apie tai patartina pasitarti su šeimos medicinos specialistu.
Finansų valdymo ir skolinimo platformos „Creditea“ užsakymu, 2022 metų birželį „Kantar“ vykdytos apklausos metu buvo apklaustas 501 darbingo amžiaus Lietuvos gyventojas.
