Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje iki šiol yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurios miršta net darbingo amžiaus žmonės. Veiksnių, kurie gali lemti krešulių formavimąsi, yra ne vienas. Trombų gali susidaryti venose, arterijose bei kapiliaruose. Tam įtakos turi kraujagyslių sienelių pažeidimai (infekciniai, trauminiai, imuniniai), sulėtėjusi kraujo tėkmė bei kraujo sudėties ir savybių pakitimai (padidėjęs kraujo krešumas ir/ar klampumas).
Šiuolaikinis gyvenimo būdas, kai yra mažas fizinis aktyvumas, netgi darbo pobūdis gali taip pat prisidėti prie trombų atsiradimo, pavyzdžiui, krešulys gali atsirasti ir sulėtėjus kraujotakai galūnėse. Ilgai sėdint ar stovint, dalis kraujo iš kojų nebepasiekia širdies. Kraujas lieka venose, šiose vietose formuojasi krešuliai, kojos ima tinti.
Trombai susidaro ir dėl padidėjusio kraujo krešumo, kurį gali sukelti kontraceptikai bei kiti hormoniniai preparatai. Medikai įspėja, kad greičiau kraujas kreša ir po sudėtingų chirurginių operacijų, kai tenka ilgai gydytis gulint lovoje, taip pat sergant vėžiu ar širdies ligomis.
Krešumas gali padidėti ir dėl infekcijų. Jeigu žmogų vargina aukšta temperatūra, jis smarkiai prakaituoja, netenka daug skysčių, tad jo kraujas tampa klampesnis.
Jaunus žmones tromboembolija ištinka dėl įgimtų genų defektų, didinančių kraujo krešumą.
Mikrokrešulių pavojus didėja ir dėl COVID-19 ligos, kurią sukelia koronavirusas. Tai rodo nukentėjusiųjų nuo šio viruso tyrimai, kurių duomenys pradėti kaupti prasidėjus pandemijai.
Nors yra sukurta ne viena vakcina, taip pat registruoti įvairūs nauji preparatai, tačiau netyla diskusijos, kaip geriau galima apsisaugoti nuo SARS-CoV-2 viruso, sugebančio greitai mutuoti ir prisitaikyti prie naujų sąlygų.
Iki šiol terapiniai vaistai kelia daug diskusijų, nes dažniausiai gydomi tik simptomai. Japonijos mokslininkai atskleidė, kad sojų pupelėse aptinkamas fermentas natokinazė gali praversti pandemijos metu.
Šiemet rugpjūtį buvo paskelbti naujos studijos duomenys apie natokinazės ardomąjį poveikį SARS-CoV-2 viruso smaigalio baltymui. Tai įžiebė viltį, kad natokinazė gali būti ginklu kovojant su koronavirusu.
Šeimos gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė pasakojo, kad fermentuotose sojų pupelėse aptinkama biologiškai aktyvi medžiaga blokuoja SARS-CoV-2 viruso, sukeliančio COVID-19 ligą, gebėjimą patekti į ląstelę. Toks poveikis yra dėl natokinazės unikalios savybės skaldyti koronaviruso smaigalio baltymą.
Šeimos gydytojos E.Nevardauskaitė-Rudzikienė domėjimasis augaliniais preparatais nėra atsitiktinis, ji yra diplomuota endiobiogenikos specialistė. Endobiogenika iš kitų medicinos sričių išsiskiria tuo, kad taikomas sisteminis požiūris į žmogaus organizme vykstančius biocheminius procesus:
– Išklausydama, kuo skundžiasi pacientas, stengiuosi taikyti sisteminį požiūrį, todėl vertinu, kaip veikia endokrininė sistema, antinksčiai, skydliaukė, kasa, lytinė sistema. Kadangi endobiogenikoje yra naudojama daug augalinių preparatų, gydytoja domisi taip pat moksliniais tyrimais, kurie susiję su klinikine fitoterapija.
– Ar yra vilčių, kad trombų susidarymą gali sustabdyti augalinės kilmės medžiagos?
– Pastaruoju metu pasaulyje didėja mokslininkų dėmesys biologiškai veikliems junginiams, kurie aptinkami augaluose. Fitocheminiai preparatai gali būti vartojami ne tik kaip maisto papildai, kai kurie jų gali būti skiriami kaip vaisto statusą atitinkantys preparatai. Pagal veikimo pobūdį jie yra lygiaverčiai vaistams. Tai ypač svarbu ne tik pandemijos metu, bet ir svarstant, kaip atitolinti širdies ir kraujagyslių ligas, kurių didžiausias kaltininkas neretai būna kraujo tėkmės sutrikimai, trombų susidarymas. Manau, kiekvienas žmogus turėtų žinoti, kaip gali sau padėti, kokių prevencinių priemonių turi imtis.
Natokinazė veikia kraujotaką, neleidžia susidaryti trombams, netgi tirpina senus trombus, o derinyje su monakolinu, polikosanoliu ir kitais polifenoliais gali puikiai kontroliuoti cholesterolio koncentraciją kraujyje, taip pat apsaugoti nuo su cholesteroliu susijusios rizikos – kraujagyslių pažeidimų.
– Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas yra didžiausias nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ar augaliniai preparatai gali padėti tausoti širdį?
– Gyvename neramiais laikais, Europos kardiologų asociacijos duomenis, Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų sergamumas ir mirštamumas yra labai didelis. Yra daug diskusijų, kaip įmanoma šią situaciją pagerinti. Pavyzdžiui, siūloma koreguoti šių ligų rizikos veiksnius. Iš tikrųjų vienus veiksnius įmanoma pakeisti, nes jie susiję su gyvenimo būdu, mitybos įpročiais, tačiau tokie veiksniai, kaip amžius, polinkis sirgti tam tikromis ligomis, nepriklauso nuo žmogaus valios.
Europos kardiologai pataria daugiau dėmesio skirti nemedikamentinėms priemonėms. Fizinis aktyvumas, antsvoris, cholesterolio kiekis kraujyje yra koreguojami, nes tai yra žmogaus rankose.
Yra daug naujų duomenų apie cholesterolį, kuriuos mokslininkai pristato įvairiose tarptautinėse konferencijose, o svarbiausia išvada – didelis „blogojo“cholesterolio kiekis kraujyje veikia kaip uždelsto veikimo bomba. Tai vienas svarbių veiksnių, lemiančių širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą.
– Kokie kraujo tyrimų rodikliai gali įspėti apie galimus kraujotakos sutrikimus?
– Yra nustatyta, kad „blogojo“ cholesterolio rodiklio sumažėjimas gali apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pastaruoju metu yra vertinamas ne tik bendras cholesterolio kiekis kraujyje, bet taip pat „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio santykis, yra atsižvelgiama į trigliceridus, šie rodikliai rodo riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Savo pacientams dažnai sakau, kad nereikia gydyti cholesterolio „ant popieriaus“, bet būtina atsižvelgti į visą organizmą ir bendrą būklę.
Dažnai širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui įtakos ne tik cholesterolis, reikia atsižvelgti į tai, kas vadinama vidiniu uždegimu. Kartais pasitaiko tokių atvejų, kai vidinio uždegimo rodiklis yra aukštas, o kraujospūdis cholesterolio kiekis normalus.
Taip pat reikėtų atsižvelgti į organizmo polinkį trombozei, į kraujo rodiklius, pavyzdžiui, krešumą. Vadinasi, turi būti kompleksinis požiūris į širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją ir gydymą.
– Kodėl medikai muša pavojaus varpais, kad širdies ir kraujagyslių ligos „jaunėja“?
– Pirmieji kraujotakos sutrikimai dažnai būna be jokių simptomų. Kai pacientai patenka į gydytojų rankas, dažnai tai būna rimta krizė. Žinant rizikos veiksnius įmanoma atitolinti, net išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau apie tai dažnai nesusimąstoma.
Pavyzdžiui, keturiasdešimtmetis vyras, kuris rūko, turi šiek tiek padidėjusį kraujospūdį, taip pat padidėjusį „blogojo“ cholesterolio kiekį, ateityje gali sulaukti rimtų bėdų. Yra didelė tikimybė – net 12 proc, kad po dešimtiems metų toks keturiasdešimtmetis patirs infarktą. Su amžiumi ši rizika didėja, pavyzdžiui, penkiasdešimtmečiui ji siekia 19 proc. Tai rodo, kad kas penktas tokio amžiaus vyras nėra apsaugotas nuo rimtos krizės.
– Ką daryti, kad išvengtume trombų, kurie susiaurina arba užkemša kraujagysles?
– Polinkis į tromobzę gali būti genetinis, bet daug ką lemia gyvenimo būdas ir mitybos įpročiai. Japonijos gyventojams būdingas ilgaamžiškumas, nes tradiciškai valgo daug fermentuotų sojų pupelių, kurių sudėtyje yra natokinazė. Japonai kur kas rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat išvengia su tromboze susijusių komplikacijų.
