Spalį šalyje prasidėjo gripo sezonas, o susirgimų mastas piką pasiekia sausio-vasario mėnesiais. Sveikatos priežiūros įstaigos jau apsirūpino nuo ligos saugančiomis vakcinomis. Rizikos grupėms priklausantys gyventojai vienu kartu nemokamai pasiskiepyti ir nuo gripo, ir nuo COVID-19 ligos. Imunitetas įgyjamas tik praėjus kelioms savaitėms po vakcinacijos, todėl geriausias laikas pasiskiepyti yra dabar.
„Kartais žmonės galvoja, kad jie patys viską išmano geriau. Tai yra klaidingas mąstymas. Pilietiškos, subrendusios visuomenės nariai taip elgtis neturėtų. Mūsų pilietinė visuomenė dar tik pradėjo formuotis. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse pasitikėjimo lygis yra kitas. Jeigu specialistas pasako, žmogus klauso, nes supranta, kad jis žino geriau“, – pastebi prof. A. Ambrozaitis.
Profesorius paneigė dažnus mitus, kurių suklaidinti žmonės atsisako skiepyti vaiką arba pasiskiepyti patys.
Mitas Nr. 1: „Ligos nuo kurių skiepijama mano šalyje beveik išnaikintos, todėl nebėra prasmės skiepyti vaiką“
Tiesa, kad vakcinos padėjo pamiršti iki tol daugybės vaikų gyvybes nusinešdavusias ligas, tačiau net ir menka jų cirkuliacija kelia pavojų.
„Kas 3–4 metus kyla dideli tymų protrūkiai. Serga ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, nes jie užsikrečia nuo savo atžalų. Reikia suprasti, kad tymai yra gana pavojinga liga, ir pasiskiepyti“, – pataria prof. A. Ambrozaitis.
Lietuvoje vis dar registruojami ir kokliušo, meningokokinės infekcijos, epideminio parotito atvejai.
Poliomielito atvejų mūsų šalyje nėra, tačiau šiemet Londone ir Niujorke nustatyti susirgimai šia liga. Žmonės daug keliauja, tad kyla rizika, kad pamiršta virusinė liga bus pernešta. O juk nepasiskiepiję žmonės – „gera dirva“ virusui plisti. Be to, apsaugą nuo infekcijų sujaukti gali ir Ukrainoje vykstantis karas.
„Poliomielitas – labai sunki liga. Dėl jos atsiranda apatinių galūnių nusilpimas (parezė) ir žmonės tampa neįgalūs. Pavojus egzistuoja, tad, manau, reikia sveiko proto turėti ir pasinaudoti galimybe įgyti nemokamą apsaugą“, – skiepytis ragina A. Ambrozaitis.
Mitas Nr. 2: „Pasiskiepiję suserga dažniau nei nesiskiepijusieji“
Daugeliui teko girdėti pasakojimų, kad vakcinacijos kabinete apsilankęs žmogus netrukus susirgo gripu. Tai esą rodo, kad skiepas „užkrečia“ žmogų. Pasak profesoriaus, tai biologiškai – neįmanoma.
„Naudojami skiepai yra sudaryti iš negyvų mikroorganizmų. Tas galioja ir gripo vakcinai, o skiepas nuo koronaviruso apskritai naudoja ribonukleino rūgštį (RNR). Tai genetinė medžiaga, kuri jokiu būdu nėra užkrečiama. Savaime suprantama, kad tokios vakcinos pagal savo sudėtį nesugeba sukelti ligos“, – tvirtina prof. A. Ambrozaitis.
Gydytojas pabrėžė, kad žmogaus susirgimas po pasiskiepijimo neturėtų būti siejamas su vakcina, nes neįrodytas joks priežastinis ryšys. Tai, kas įvyksta „po“, dar nereiškia „nuo“.
„Pavyzdžiui, žmogus pasiskiepijo nuo gripo ir po savaitės susirgo. Ką tai reiškia? Nuo vakcinos susirgo? Ne, jis paprasčiausiai užsikrėtė dar nespėjus skiepui suveikti. Juk vakcinos apsauga visiškai susiformuoja po dviejų savaičių, o žmogus susirgo anksčiau“, – paaiškina profesorius.
Mitas Nr. 3: „Apie skiepų šalutines reakcijas žinoma nepakankamai“
Vakcinos, kaip ir vaistai, naudojamos tik įsitikinus, kad jos yra saugios ir veiksmingos. Gyventojų patiriami šalutiniai skiepų poveikiai įrašyti į vakcinos informacinį lapelį, nuolat renkami duomenys, ar nepasireiškė ypač retos reakcijos, o žmonės raginami pranešti apie patirtus šalutinius poveikius.
„Visi mes suinteresuoti žinoti, kas vyksta po skiepijimo. Tačiau derėtų pasitikėti ne gandais ar nuogirdomis, o specialistų atliktais tyrimais, padarytomis analizėmis. Tik kvalifikuoti tyrėjai gali pasakyti, ar po skiepų nutikęs įvykis yra iš tikrųjų susijęs su vakcina“, – paaiškina prof. A. Ambrozaitis.
„Pasiskiepijęs žmogus kitą rytą gali nubusti, atsigerti kavos ir susmukęs mirti nuo miokardo infarkto. Tačiau kvaila būtų sakyti, kad mirtį sukėlė vakcina“, – pridūrė gydytojas.
Nemažai nėščių moterų bijo pasiskiepyti nuo gripo, nors gydytojai joms pataria apsisaugoti. Moksliniai duomenys patvirtina, kad vakcinos nuo gripo moterims yra saugios, o patirtis rodo, jog nėščiosios gripu serga taip pat sunkiai kaip senyvo amžiaus žmonės, turintys gretutinių ligų.
Nenustatytas joks ryšys tarp gripo vakcinos ir akušerinių komplikacijų, augančio vaiko neurologinio vystymosi sutrikimų, autizmo ar kitų vystymosi anomalijų. Pasiskiepyti nuo gripo moterys gali bet kuriuo nėštumo laikotarpiu.
Mitas Nr. 4: „Mano vaikas nesusirgs, nes visų kitų vaikai pasiskiepijo“
„Neskiepytas vaikas nebus apsaugotas. Juk gyvenime jis gali susidurti su infekcijos šaltiniu, kitu žmogumi, kuris negavo vakcinos. Tokia tikimybė auga, nes nepaskiepytų vaikų daugėja. Deja, bet panašu, kad tėvai internetu tiki labiau, nei gydytojų rekomendacijomis“, – pastebi prof. A. Ambrozaitis.
2020–2021 metais Lietuvoje pastebėtas akivaizdus vakcinacijos apimčių pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių mažėjimas. Gali būti, kad pandeminiu laikotarpiu užsikrėtimo bijoję tėvai vengė su vaiku laikytis gydymo įstaigose. Tačiau tai nereiškia, kad proga buvo praleista. Tereikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris sudarys naują vaiko skiepų kalendorių.
Pagal esamas tendencijas daugėja vaikų, kurie imuniteto neturi. Nereikia pamiršti, kad vaikiškomis infekcijomis suaugę žmonės serga sunkiau. Pasak A.Ambrozaičio, geriausia pasiskiepyti ir apskritai nesirgti.
„Istorija rodo, kad skiepai yra didžiausias medicinos atradimas. Iki vakcinų pritaikymo vaikai iki 5 metų dažniausiai mirdavo nuo tų ligų, kurių jie dabar išvengia pasiskiepiję“, – vakcinų nauda neabejoja prof. A. Ambrozaitis.
Mitas Nr. 5: „Koronavirusas vaikams visiškai nepavojingas, todėl jų skiepyti nuo šios infekcijos nereikia“
Lietuvos pediatrų draugija rekomenduoja skiepyti visus vaikus ir paauglius, išskirtinis dėmesys turėtų būti skiriamas lėtinių ligų turintiems vaikams, nes jie priklauso rizikos grupei, nes jie dažniau rimtai suserga COVID-19 infekcija, patiria sunkias komplikacijas. Profilaktika skiepais – ypač aktuali ir būtina.
Gydytojai jau pastebėjo, kad daliai vaikų po COVID-19 ligos išsivysto multisisteminis uždegiminis sindromas. Dėl šios komplikacijos šalies ligoninėse atsidūrusiems vaikams reikėjo intensyvios priežiūros, pažeidžiama daugelis sistemų, – plaučių, vidaus organų, odos, širdies kraujagyslių.
Be to vaikus itin dažnai kamuoja pokovidinis sindromas. Net kelis mėnesius po persirgimo pasireiškia karščiavimas, galvos skausmas, dusulys, pilvo, raumenų, sąnarių skausmai.
COVID-19 vakcinomis Lietuvoje skiepijami vaikai nuo 5 metų amžiaus.
5–11 metų amžiaus vaikai gali būti skiepijami mažesnio tūrio „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) vakcina (dviem dozėmis, 21 d. skirtumu).
Vaikai nuo 12 metų amžiaus šiuo metu gali pasiskiepyti „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“, skiepijama dviem dozėmis, 21 d. skirtumu) arba „Spikevax“ (gam. „Moderna“, skiepijama dviem dozėmis, 28 d. skirtumu) vakcinomis.
Nuo 2022 m. kovo 4 d., vaikai nuo 12 metų amžiaus gali būti skiepijami sustiprinančiąja „Comirnaty“ vakcinos doze. O pirminiam skiepijimui vaikams nuo 6 metų amžiaus gali būti naudojama ir „Spikevax“ vakcina, suleidžiant pusę įprastos vakcinos dozės du kartus, 28 dienų skirtumu.
Nuo ko turėtų pasiskiepyti vaikas?
Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje nustatytus terminus vaikai gydymo įstaigose yra nemokamai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso, rotaviruso, B tipo meningokoko. Už šiuos skiepus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų sumoka ligonių kasos.
2021–2022 m. gripo sezono metu dėl šios ligos Lietuvos ligoninėse gydyti 345 asmenys. Absoliuti dauguma – vaikai. Lėtinėmis ligomis nesergantys nepilnamečiai nėra įtraukti į rizikos grupę, todėl skiepas nuo gripo jiems mokamas. Visgi, atsižvelgiant į didelį infekcijos paplitimą, specialistai rekomenduoja nuo gripo skiepyti vaikus nuo 6 mėnesių.
Gydytojai taip pat pataria vaikus nuo 9 mėnesių paskiepyti vakcina nuo vėjaraupių. Galima vakcinuoti ir vyresnio amžiaus vaikus, jei jie nesirgo vėjaraupiais. Vaikai nuo vienerių metų skiepijami nuo erkinio encefalito. Geriausia apsauga susiformuoja po 3 šios vakcinos dozių.
Skiepai nuo vėjaraupių ir erkinio encefalito nėra kompensuojami valstybės. Todėl nuo šių ligų atžalas apsaugoti tėvai turėtų savo lėšomis.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
