Tyrimas buvo paskelbtas mokslo žurnale „Headache: The Journal of Head and Face Pain“. Ekspertai teigia, kad jo rezultatai gali padėti pagerinti migreną patiriančių žmonių savijautą.
Migreninio galvos skausmo poveikis
Migrena yra neurologinė būklė, sukelianti stiprų galvos skausmą, kuris paprastai lokalizuojasi vienoje galvos srityje.
Skausmas gali būti stiprus, o žmonės kartais patiria ir kitus simptomus, tokius kaip pykinimas ar vėmimas. Manoma, kad migrenos sukeltas galvos skausmas gali būti susijęs su stresu ar hormoniniais pokyčiais.
Mityba taip pat turi įtakos migrenos eigai, tačiau ši tema palieka neatsakytų klausimų. Maisto poveikis migrenai ir prevencinės priemonės gali būti individualios, priklausyti nuo konkretaus atvejo.
„Vynas, įvarių rūšių sūris ir kofeinas gali sukelti migreninį galvos skausmą, – sako Kalifornijoje (JAV) dirbantis neurologas dr. Cliffordas Segilas. – Pirmą kartą pas mane apsilankančių pacientų prašau pradėti pildyti galvos skausmo žurnalą. Tai padeda nustatyti, ar tam tikri vaistai nesukelia galvos skausmo.
Priklausomai nuo žmogaus, kofeinas gali būti tiek galvos skausmo priežastis, tiek priemonė jam palengvinti. Todėl sunku pateikti bendras rekomendacijas, kurios tiktų visiems“.
Todėl problemų dėl migrenos turintys pacientai aktyviai konsultuojasi su gydytojais, kad nustatytų galvos skausmą jiems sukeliančius veiksnius.
Atsiradus daugiau duomenų apie mitybos ir migreninio galvos skausmo ryšį, klinikinės gydymo rekomendacijos ateityje gali pasikeisti.
Sąsaja tarp tiamino ir migrenos
Aukščiau minėto tyrimo metu buvo nagrinėtas ryšys tarp dviejų B grupės vitaminų, tiamino, riboflavino (vitamino B2) ir stipraus galvos skausmo ar migrenos patirčių.
Tyrimui naudoti JAV Nacionalinio sveikatos ir mitybos instituto surinkti gyventojų sveikatos duomenys.
Tyrėjai į analizę įtraukė daugiau nei 13 tūkst. dalyvių. Iš jų 2745 per pastaruosius tris mėnesius patyrė stiprų galvos skausmą arba migreną. Tuomet tyrimo dalyviai suskirstyti pagal tai, kiek tiamino ir riboflavino jie suvartoja per parą, atsižvelgiant į jų pačių pateiktus mitybos įpročius.
Galiausiai pastebėta, kad didesnis tiamino kiekis maiste susijęs su mažesne migrenos tikimybe. Tai ypač galioja moteriškos lyties atstovėms.
Tačiau mokslininkai nerado reikšmingo ryšio tarp riboflavino suvartojimo ir migrenos rizikos.
Atradimo svarbą pažymi ir su tyrimu niekaip nesusijęs Džordžtauno universiteto medicinos centro Vašingtone (JAV) neurologijos ir biochemijos profesorius Džeimsas Giordano.
„Šis tyrimas pateikia svarbių duomenų, patvirtinančių, kad mitybos veiksniai gali turėti įtakos migreninio galvos skausmo atsiradimui. Ypač svarbus nustatytas statistiškai reikšmingas tiamino poveikis sušvelninant migreną“, – sakė Dž.Giordano.
Jis pridūrė, kad tiaminas yra ypač svarbus reguliuojant neurotransmiterio serotonino kiekį smegenyse, o laimės hormonu vadinamo serotonino lygio sutrikimai tiesiogiai susiję su migrenos pasireiškimu.
Tyrimo trūkumai
Viena iš tyrimo problemų – jo metodologija. Remiamasi pačių gyventojų pateiktais duomenimis, tokiais atvejais visada kyla abejonių dėl jų tikslumo. Pavyzdžiui, vertinant migrenos dažnį, daroma prielaida, kad dalyviai, kurie pranešė apie stiprų galvos skausmą, greičiausiai patyrė migreną.
Be to, į apklausos anketą nebuvo įtraukta klausimų apie visas žarnyno ligas, tyrėjai taip pat neatsižvelgė į maisto papildų vartojimą, o tai galėjo turėti įtakos, kokį kiekį tiamino arba riboflavino gavo tyrimo dalyviai.
Tokio tipo tyrimai negali įrodyti, kad tiamino trūkumas sukelia migreną. Todėl jame pažymima, kad tiaminas gali turėti įtakos migrenos galvos skausmams. Tai galėtų būti akstinas tolesniems tyrimams, kurie padėtų suformuoti naujas klinikines rekomendacijas.
Parengta pagal „Medical news today“ inf.
