Sveika dėl kelių priežasčių
Asmens sveikatos priežiūros specialistė – dietistė, tinklaraščio „Ką valgom?“ kūrėja Dalia Lenkutienė priminė: žmogaus organizmui svarbūs ne tik žuvyje esantys vitaminai E, D, B1, B12, B6, mineralinės medžiagos (kalis, fosforas, magnis), mikroelementai (jodas, cinkas, selenas), bet ir dokozaheksaeno rūgštis (DHR).
DHR rūgštis – Omega-3 riebalų rūgštis – svarbi vaikų atminčiai, mąstymui, smegenų ir širdies veiklai, regos funkcijai, sykiu bendrai vaiko sveikatai.
Prieš dešimtmetį žuvį į vaikų mitybą rekomenduota įtraukti nuo 12 mėnesių. Remiantis naujausiomis Amerikos pediatrijos akademijos rekomendacijomis, ji svarbi jau 6 mėnesių kūdikio mityboje. Patvirtinta, jog kuo anksčiau į mažylių valgiaraštį įtraukiama žuvis, tuo lengviau išvengti alerginių reakcijų ateityje.
Dvejų ar trejų metų vaikui, anot D. Lenkutienės, rekomenduojama suvalgyti 30 gramų žuvies per dieną, 11 metų vaiko dienos porcijoje žuvis gali sudaryti 100 gramų. Per savaitę vaikams žuvies patiekalų reikėtų pasiūlyti kartą ar du.
Renkantis žuvį, labai svarbu atsižvelgti ne tik į jos maistinę vertę ar kainą, bet ir kokiomis sąlygomis buvo užauginta arba pagauta. Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad naudingiau valgyti šviežią žuvį, tačiau Lietuvoje šviežios atvežtinės žuvies įsigyti nėra paprasta.
Vis daugiau dvejojančiųjų, ar saugu valgyti plėšriąsias žuvis, ilgai gyvenančias vandens telkiniuose, ar riebiausiąsias žuvis, linkusias kaupti sunkiuosius metalus, cheminius junginius. Jei žuvis užauginta uždarose sistemose, šių grėsmių ir abejonių nelieka. Akvakultūra sprendžia ne tik apsirūpinimo vertingu maistu problemą, ji itin svarbi ekologiniu aspektu. Akvakultūra nėra panacėja, bet kalbant apie žmonių aprūpinimą kokybišku maistu, ypač aktuali sritis.
Uždarose sistemose galima kone padvigubinti užauginamos žuvies kiekį. Be to, norint žuvį parduoti, ją galima perlaikyti, išleisti į sistemą su visiškai švariu vandeniu, kad išsivalytų jos organizmas, sumažėtų geosmino, suteikiančio žuvienai dumblo kvapą ir skonį, kiekis, tuomet žuvis ne tik sveika, bet ir ypač skani.
Kalbant apie maistinę žuvies vertę, reikšmingų skirtumų, lyginant mineralinių medžiagų ar baltymų kiekį, nėra, tačiau pagrindinis reikšmingas skirtumas būtent Omega-3 riebalų rūgšties kiekis, kuris lyginant gėlavandenes ir jūrines žuvis, didesnis pastarosiose (daugiausia jų turi ančiuviai, lašiša, skumbrė, menkė, sardinės, silkės, tunas ir moliuskai).
Bene pagrindinė taisyklė, kurios, specialistės žodžiais, privalu laikytis – įvairovė. Nereikėtų valgyti tik, pavyzdžiui, jūrinių žuvų, o kuo įvairesnių, taip užtikrinant skirtingų medžiagų, gaunamų, iš skirtinguose vandenyse pagautų žuvų, įsisavinimą.
Svarbu – tinkamai paruošti
Kad žuvį vartoti būtų išties sveika, pašnekovės žodžiais, tinka tausojantys jos paruošimo būdai: virimas garuose, vandenyje, troškinimas, kepimas orkaitėje be riebalų.
Šaldyta žuvis, priešingai nei dažnai manoma, nėra blogas pasirinkimas, juolab jei ji buvo užšaldyta ir transportuojama tinkamai. Kalbant apie šaldytą žuvį, svarbu ją teisingai atšildyti – įdėjus į šaldytuvą, ne kambario temperatūroje.
Prekybos centruose arba specializuotose parduotuvėse atvėsintos žuvys įprastai išdėliojamos ant ledo. Perkant reikėtų įsitikinti, kad bent pusė žuvies uždengta ledu, o šis švarus. Įsigyjant atšildytą žuvį, svarbu prisiminti, jog jos suvartojimo terminas trumpesnis – 24 valandos.
Prieš įsigyjant žuvį, svarbu įsivertinti jos savybes, kvapą ir spalvą. Žuvis neturėtų būti gliti, neskleisti nemalonaus kvapo.
Vaikams nerekomenduojama valgyti mažai termiškai apdorotos arba visai neapdorotos žuvies, mat kyla pavojus užsikrėsti Helicobacter pylori bakterija.
Šiuo metu itin populiarūs ir vaikų noriai ragaujami sušiai, tačiau jiems tinkamiausi su daržovėmis arba termiškai apdorota žuvimi. Vaikų sveikatai nėra palankūs sūdyti, rūkyti ar su priedais žuvies gaminiai.
„Tinkama ir įvairi mityba – sveikatos pagrindas, svarbus vaiko raidai, darbingumui ateityje, gyvenimo trukmei arba lėtinių ligų atsiradimo tikimybei. Mityba turėtų atitikti vaiko amžių, svarbu laikytis maitinimosi režimo, paskirstyti paros energinio raciono vertę. Pilnavertė vaiko mityba užtikrinama tuomet, jei jis gauna visų organizmui reikalingų maistinių medžiagų ir tokiais kiekiais, kokie geriausiai įsisavinami“, – apibendrino specialistė.
Žinias derino su kūryba
Pažintinės žuvininkystės programos „Išauginta Europos Sąjungoje“ dalyviai – 1–4 ir 5–8 klasių moksleiviai – jau ne pirmus metus vyksta į akvakultūros, žuvivaisos ūkius ar mokymo įstaigas, kuriose rengiami akvakultūros ir žuvivaisos specialistai.
Šįmet programos organizatoriai – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (Agentūra), daugiau dėmesio skyrė sveikai ir kokybiškai mitybai – vaikai mokėsi sveikai maitintis, pasirinkti tinkamą maistą, išsirinkti maistingą žuvį, mokėti ją sveikai pasigaminti.
„Sveika mityba yra sveiko, aktyvaus, stipraus organizmo pagrindas. Kiekvienam žmogui, o ypač augančiam organizmui – mokiniams, reikalinga sveika ir subalansuota mityba. Maistą reikia rinktis atsakingai – valgyti daugiau daržovių ir vaisių, grūdinių produktų ir, žinoma, nepamiršti žuvies produktų svarbos ir naudos.
Todėl kilo idėja suorganizuoti Programos dalyviams pažintines edukacines pamokas, kurių tikslas – supažindinti mokinius su sveikos mitybos principais, žuvų maistinėmis savybėmis bei žuvies produktų svarba žmogaus organizmui“, – sakė Agentūros Mokymų organizavimo skyriaus vedėjas Alvydas Grigaliūnas.
Pažintinius edukacinius užsiėmimus mokyklose vedė sveiko laisvalaikio studijos „Sveiki Sveiki“ komandos narė Justina Toleikienė.
Pirmoje pamokėlės dalyje vaikai buvo supažindinti, kodėl svarbu sveikai maitintis, kokių produktų reikia valgyti daugiau, o kurių vertėtų atsisakyti, kurioje mitybos piramidės vietoje yra žuvis ir jos produktai, kiek kartų per savaitę rekomenduojama valgyti žuvies, kaip atpažinti šviežią žuvį, kokie žuvies paruošimo būdai sveikiausi.
Antroje pamokėlės dalyje mokiniai polimeriniu moliu dekoravo šaukštelius.
Kaip pasakojo J. Toleikienė, lankydamasi mokyklose ir bendraudama su vaikais ji pastebėjo, jog šie apie žuvis žino išties nemažai, ypač pradinių klasių moksleiviai. Vyresnieji ją sužavėjo noru diskutuoti, svarstyti, ieškoti atsakymų.
Pašnekovės žodžiais, statistika ir tai, ką ji sužinojo ir pamatė lankydamasi ugdymo įstaigose, atitinka – vaikai žuvies valgo per mažai. Kone pagrindinis mažųjų argumentas – neskanu.
Taigi, pažintinių edukacinių užsiėmimų tikslas – itin svarbus: paaiškinti, kodėl verta paragauti žuvies ir kodėl ją valgyti sveika, kodėl ugdymo įstaigose bent kartą per savaitę vyksta vadinamosios žuvies dienos, kokių vitaminų, mineralų, mikroelementų gausu žuvyje.
„Edukaciniai užsiėmimai – būdas smagiai ir patraukliai vaikams perduoti žinias. Pasitelkus įdomias ir vaikams patrauklias priemones bei žaidimus, edukacijos metu mokiniams perduota informacija turi išliekamąją vertę. Edukacinės programos plečia akiratį, jų metu mokiniai įgauna daugiau pasitikėjimo savimi, įgyja žinių, ugdo kūrybiškumą“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Anot Justinos, antroje edukacinio užsiėmimo dalyje šaukštelius polimeriniu moliu dekoravę vaikai, buvo išties išradingi. Mėlynas šaukštelio pagrindas priminė vandenį, o jau ten įsikūrė įvairiausių jūros gyventojų: žuvų, aštuonkojų, net animacinių filmų personažų.
Kūrybiniu darbu itin susižavėjo pradinių klasių moksleiviai, ne mažiau noriai jo ėmėsi ir vyresnieji: įsitraukė, susidomėję kūrė, negailėjo energijos ir kruopštumo.
Nors, anot Justinos, keliaujant po mokyklas, jai teko įveikti nemažus atstumus, patiko aplankyti vaikus jų aplinkoje. Mokyklos svetingos, o moksleivių akys žiba, ypač atvykus į atokesnes mokyklas, kur šios edukacijos – dovana, kurios vaikai labai laukė.
Viso suorganizuota 50 pažintinių edukacinių renginių.
Pažintinės žuvininkystės programą „Išauginta Europos Sąjungoje“ įgyvendina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.
