Kas yra šlapimo nelaikymas? Ar tai išgydoma? Kur kreiptis esant šlapimo nelaikymui? Kaip šio sveikatos sutrikimo galima būtų išvengti? Ar šlapimo nelaikymas turi įtakos seksualiniam gyvenimui? Į šiuos ir kitus klausimus atsakė Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos gydytoja akušerė-ginekologė Jūratė Brazauskienė ir gydytojas urologas Aivaras Grybas.
Šlapimo nelaikymu medikai vadina nevalingą šlapimo pratekėjimas ne šlapinimosi metu. Taigi, dažnas vaikščiojimas į tualetą – kita problema.
Šlapimo nelaikymas skirstomas į tris kategorijas. Jei per parą netenkama iki 200 mililitrų (ml) šlapimo, tai žemo laipsnio sutrikimas, 200–400 ml – vidutinio, daugiau nei 400 ml. – didelio laipsnio šlapimo nelaikymas.
Kas skatina šlapimo nelaikymą?
Su sunkumais susiduria įvairaus amžiaus žmonės, ginekologės arba urologo kabinete pasirodo ir trisdešimtmečiai. Tačiau vyresniame amžiuje šlapimo nelaikymas yra itin dažnas.
„Nėra įrodymų, kad tai būtų paveldima. Tačiau visi mes senstame, 80 proc. garbaus amžiaus moterų, pasiekusių 80 m., susiduria su šita problema“, – sakė J.Brazauskienė.
Šlapimo nelaikymas dažniau kamuoja antsvorio turinčius žmonės, taip pat sergančius cukriniu diabetu. Riziką taip pat didina netinkama mityba – dažnas ir gausus aštraus, riebaus arba rūgštaus maisto valgymas.
Šlapimo pūslės dirglumą, pasak urologo, dažnina gausus kavos ir alkoholinių gėrimų vartojimas.
Normalus apsilankymo tualete dažnis – 8 ėjimai šlapintis per parą, ne dažniau nei 2 kartai nakties metu.
Ragina nedelsti
Šlapimo nelaikymo problema dažnai kamuoja jaunas moteris. Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad po gimdymo tokių sutrikimų turi maždaug kas šešta moteris.
„Tai vadinama stresiniu šlapimo nelaikymu, kai kosint, čiaudant, keliant, šokant, suskubant, bėgant nėra sulaikomas šlapimas. Manau, visada reikėtų susirūpinti ir kreiptis į atitinkamus gydytojus specialistus“, – patarė J.Brazauskienė.
Situacija nėra skubi, nebūtina į gydytojo duris pasibelsti tučtuojau. Tačiau problemos ignoruoti ir jos apleisti medikai nepataria.
„Mėnesis ar du gal didesnės įtakos nepadarys. Deja, iš praktikos matome, kad žmonės dešimtmečiais kenčia šią problemą, ji įsisenėja, darosi sunku suteikti pagalbą.
Taip pat kartojasi šlapimo takų infekcijos, formuojasi atsparūs patogenai, kartais gali net susiformuoti infekciniai akmenys, sutrikti kitos funkcijos“, – įspėjo gydytojas urologas.
„Svarbu sukaupti drąsą, įvardyti sau, kad yra ta problema. Ieškantys visada ras ir pagalbą. Pirmiausia apsilankykite pas šeimos gydytoją, o jis nukreips, kur reikia“, – pridūrė A.Grybas.
Gelbsti nemokamos priemonės
Panašūs sunkumai vyrus ištinka rečiau. Manoma, kad 10 proc. jų viename ar kitame gyvenimo tarpsnyje turi problemų dėl šlapimo nelaikymo.
„Vyrai dažniau susiduria su priešinga situacija – apsunkintu šlapinimusi, kai yra susilpnėjusi šlapimo srovė, kartais iki susilaikymo. Bet po onkologinių ligų gydymo, tarpvietės ar dubens srities operacijų, stuburo pažeidimų esama šlapimo nelaikymo atvejų ir tarp vyrų“, – pasakojo A.Grybas.
„Pastebime, kad žmonės nėra informuoti apie šiandien jau prieinamas higienines priemones: įklotus, efektyvias sauskelnes. Jie vis dar bando tvarkytis buitinėmis priemonės“, – sakė urologas A.Grybas
Jis pabrėžė, kad sutrikimo sukeliamus nemalonius pojūčius kontroliuoti padedančios priemonės yra valstybės kompensuojamos. Plačiau apie tai skaitykite čia.
Kenkia lytiniam gyvenimui
Kiekvienam pacientui parenkamas individualus gydymas. Jeigu tai mažesnio laipsnio problema, išsiversti galima ir medikamentiniu gydymu, injekcijomis. Stipraus šlapimo nelaikymo atvejais skiriamas chirurginis gydymas.
„Be abejo, nenoriu nugąsdinti. Nepradedame nuo chirurgijos, stengiamės pirmiausia išbandyti priemones, kurios galėtų žmogų sustiprinti, reabilituoti, atstatyti normalų gyvenimą“, – nuramino A.Grybas.
Gydytojai pastebėjo, kad šlapimo nelaikymas neretai sukelia psichologinių problemų. Žmonės vengia ilgų kelionių, nuolat suka galvą, kur artimiausias tualetas.
Ne išimtis – ir seksualinis gyvenimas. Medikai pataria neužsisklęsti savyje, o ieškoti pagalbos, nes sutrikimas įveikiamas, jei imamasi priemonių.
„Nuraminimas – paprastas. Problema yra išsprendžiama, tik reikia kreiptis į medikus“, – patikino A.Grybas.
