Tyrimo dalyviai, kurių amžius svyravo nuo 41 iki 67 metų, o kūno masės indekso amplitudė svyravo nuo 24,3 (sveikas) iki 32,9 (nutukęs), nešiojo aktyvumo stebėjimo priemones mažiausiai 10 valandų per dieną, o tyrėjai keletą metų analizavo, kaip kinta jų sveikatos duomenys.
Paaiškėjo, kad maždaug 8200 žingsnių per dieną nueinantys žmonės turi mažesnę riziką nutukti, jiems rečiau išsivysto gastroezofaginis refliuksas, miego apnėja, depresiniai sutrikimai.
Taigi, jei norite lengviau kontroliuoti savo svorį, gali pakakti kasdien nužingsniuoti kelis papildomus kilometrus.
Kodėl žingsnių skaičiavimas padeda?
Kasdien nueinamų žingsnių sekimas leidžia ne tik išsikelti tikslus, bet ir stebėti, kaip sekasi jų siekti. Tai padeda palaipsniui didinti kasdien kojomis įveikiamą atstumą ir leidžia pasidžiaugti savo pažanga, sako dietologė ir trenerė Alyssa Wilson.
Verta atkreipti dėmesį į tai, kaip dažnai ir kiek laiko vaikštote, ar tai darote intensyviai. Raktas į sėkmę – palaipsnis žingsnių skaičiaus ir tempo didinimas. Jei esamas svoris, kelia papildomą riziką sveikatai, nueikite 500 žingsnių daugiau nei įprastai. Apsipratę su nauju normatyvu, jį vėl padidinkite. Galutinis tikslas galėtų būti – 10 tūkst. žingsnių per dieną t.y. maždaug 8 kilometrai.
Vaikščiojimo metu sudegintas kalorijų kiekis priklauso nuo gausybės veiksnių. Tai amžius, lytis, ūgis, kūno masė, vaikščiojimo intensyvumas ir trukmė. Savaime suprantama, kad sudeginamų kalorijų kiekiui įtako turi ir tai, ar vaikščiojate lygiomis gatvėmis, ar tenka palypėti į įkalnes.
Visapusė nauda sveikatai
Ėjimas yra puikus pratimas, kurį gali atlikti beveik kiekvienas. Tam nereikia jokios įrangos ar specialaus pasiruošimo, išskyrus patogių batų porą.
30–60 minučių vaikščiojimas kasdien padės sudeginti kalorijas, sumažinti kūno riebalus, pagerins nuotaiką ir energijos lygį.
Pasak A.Wilson, be svorio metimo, vaikščiojimas turi daug kitų naudos sveikatai:
– atstoja kardio treniruotę;
– gerina jautrumą insulinui;
– padeda valdyti gliukozės kiekį kraujyje;
– gerina kraujo spaudimą;
– praskaidrina nuotaiką;
– padeda valdyti nerimą ir stresą;
– gerina ištvermę;
– lavina pusiausvyrą;
– didina kaulų ir raumenų jėgą;
– stiprina imunitetą.
Anksčiau atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie 12 savaičių kasdien nuėjo 10 000 žingsnių, jautėsi geriau, turėjo daugiau energijos, mažesnį kūno masės indeksą ir juosmeninių riebalų kiekį.
Vaikščiojimas gali padėti išvengti svorio padidėjimo keliais būdais. Akivaizdu, kad tokiu būdu sudeginama šiek tiek kalorijų. Tai taip pat gali padėti stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, ypač jei pasivaikščioti išeinama iškart po valgio, aiškina sertifikuota sporto mitybos specialistė ir kūno rengybos trenerė Allison Sizemore.
Vaikščiojimas padeda palaikyti širdies ir kraujagyslių optimalią širdies ir kraujagyslių sveikatą. Galiausiai, vien tik pasiryžę būti fiziškai aktyvūs kasdien, jaučiatės sveikesni, o tai savo ruožtu paskatins rinktis sveikatai palankesnį maistą.
Parengta pagal parade.com inf.
