Vitaminai ant medžių šakelių
Kol paukščiai dar nenulesė, moteris pataria paskubėti pasirinkti šermukšnių, putinų, spanguolių, šaltalankio bei juodo šeivamedžio uogų, kurios yra ne tik skanios, bet puikus vitaminų šaltinis.
„Prieš džiovinant šermukšnį, uogas reiktų keletą parų pašaldyti kameroje, kad jos nebūtų labai aitrios. Tada uogas padžiovinti ir sumalti į miltus, kuriuos galime naudoti ir pagardinti košes“, – dalinasi žiniomis žolininkė. Tai nepaprastas papildas, kurį organizmas įsisavina ir užtikrina vitaminų dozę visai dienai.
Tokius pat miltelius galima pasiruošti iš įvairiausių uogų, jos stiprina imunitetą ir gerina savijautą. Išmokus gyventi su gamta ir pagal gamtos sezonus, savo virtuvėje nuolatos turėsime ir naudosime tai, kas tuo metu yra už lango.
Jeigu norisi pasaldinti gyvenimą, žolininkė rekomenduoja pasigaminti sveikus bei imunitetą gerinančius saldainius. Spanguoles sumaišyti su medumi ir palaikyti kambario temperatūroje. „Vitaminas C, kuris yra spanguolėse, suminkština medų, tad gauname skanų medaus sirupą, kuriuo galime pagardinti arbatą, košes ar varškę. Išėmus iš medaus, uogas padžiovinti ir turėsime saldainius“, – pasakoja moteris.
Žolininkė teigia, kad gamtoje visko yra, tik reikia nepatingėti ir išmokti duotomis gėrybėmis naudotis. „Didžiausias priešas žmonėms dabar yra tinginystė. Nereikia rinkti kibirais, suvalgome saują vienų uogyčių, kruopelytę kitų, ir taip įsisaviname po truputį. Svarbiausia su saiku naudotis ta įvairove ir džiaugtis vėjuotu rudeniu“, – linki D. Kunčienė.
Nepamirškite krieno galios
Atšalus orams daugelis pradeda vartoti imbierą, tačiau žolininkė primena, kad lietuviškasis jo atitikmuo – krienas, kuris pasižymi imunitetą stiprinančiomis savybėmis. „Jeigu dažnai jaučiamas drebulys, džiovintą krieną sumalkite ir šaukštą miltelių sumaišykite su 100 gramų sviesto, taip nebus per aitru ir nedirgins skrandžio, bet gausime pakankamai medžiagų apsisaugoti nuo peršalimo“, – pataria D. Kunčienė. Gautą mišinį užtepkite ant naminės duonos ir mėgaukitės.
Jeigu peršti gerklę, žolininkė pataria vartoti padžiovintas krieno juosteles, kurios ne tik numalšins gerklės skausmą, bet ir mažins apnašas ant liežuvio.
Pasigaminti maistingą padažą iš gamtoje esančių ingredientų taip pat nėra sudėtinga. „Sutarkuotą krieną sumaišykite su obuolių actu, medumi ir tą masę sumaišykite su smulkinta keptų obuolių tyrele.
Šis padažas nedirgins skrandžio ir labai tiks prie paukštienos, troškintų pupelių, kiaušinių, baltojo sūrio ar kokio kito baltyminio maisto. Turime pakelti kepurę ir nusilenkti krienui, nes jis labai gerina imunitetą ir padeda apsisaugoti nuo peršalimo“, – akcentuoja žolininkė.
Naudokitės gamtos dovanomis
Vaistinėse papildų pasirinkimas didelis, tačiau žolininkė rekomenduoja gamtoje jų ieškoti patiems bei pasigaminti nepaprastai imunitetui naudingų mišinių. „Ypatingai rudenį, kai miškuose ir pievose visko gausu. Norėčiau, kad žmonės iš gamtos pasiimtų šakneles ir uogeles, gal dar vieną kitą lapelį, pavyzdžiui, viržių ir pasidarytų arbatos“, – pataria moteris.
Peršalus arbatas galima pasigardinti įmetus kelis mėtų, melisos ar čiobrelių lapus, kurie padės numalšinti kosulį bei pagelbės peršalus. „Nors ir arbatos atrodo labai paprastas dalykas, tačiau nauda ir pagalba gali būti labai didelė. Jau pajutus peršalimo simptomus, reiktų kreiptis į gamtos vaistinę – Dievo sodą“, – dalinasi žolininkė.
Moteris pasakoja, kad pirmiausia labai svarbu rūpintis savo fizine ir emocine sveikata, nes dažnai nusilpniname organizmą dėl įvairių baimių, emocijų. „Visada atrasti ramybę ir stiprybę galima žolelėje“, – teigia D. Kunčienė.
Kai kamuoja neramios mintys, sunku užmigti, žolininkė rekomenduoja pasidaryti pagalvę iš žolelių. „Apynys, levanda ir sukatžolė bei graikinio riešutmedžio lapai labai tinka pasigaminti pagalvei.
Tokia pagalvėlė gali pagelbėti nusiraminti ir gerai išsimiegoti. Žinoma, norint turėti gerą imunitetą, labai svarbu viską tarpusavyje suderinti, sveika mityba, grūdinimasis bei savo jausmų analizavimas padeda to pasiekti“, – pataria moteris.
Didžiausias mokytojas yra gamta, kuri mus mokina kaip elgtis ir gyventi, o iš gamtos besimokant galima augti, tobulėti, ji nemokina nei vieno būti piktu ar blogu. „Ruduo yra toks metų laikas, kai vyksta kaita, medžiai atiduoda savo vaisius, o kai ateina laikas, vėl atgimsta“ – sako žolininkė. Ji užsimena, kai ant valgių stalo yra įvairovė, tada imunitetas niekada nenusilpsta, nes gamta pasirūpina žmogumi.
