Moterys patiria menopauzę, o vyrai – andropauzę. Tačiau termino skambesys gali suklaidinti. „Iš tikrųjų vyriškų hormonų pauzės nėra. Jų mažėja labai lėtai. Tai vadinamasis hipogonadizmas, kuris reiškia, kad gaminamų hormonų kiekis iš lėto mažėja. Didžiausią testosteronų lygį turime 20–25 m., o vėliau, deja, visi vyrai prarandą hormonų.
Bet jie neturi greito kritimo. Todėl vadinti tai „pauze“ būtų visiškai neteisinga. Turime iš lėto mažėjantį, gęstantį mūsų aukurą“, – paaiškino V.Šapoka.
Bėdos dėl žemo testosterono
Jis pridūrė, kad hormoninė pusiausvyra senstant neišvengiamai pakinta, tačiau proceso greitis priklauso nuo papildomų veiksnių. Pagrindiniai – nutukimas ir cukrinis diabetas.
Hormonai lemia tai, ką gydytojas įvardijo kaip „vyriškumo bruožus“ – plaukuotumą, balsą, atletizmą.
Pagrindinis vyriškas hormonas – testosteronas, reikalingas raumenų ir proto veiklai, kaulų formavimuisi ir jų palaikymui.
„Nuo 30 m. testosterono ima mažėti, sakoma, kad po 1 proc. per metus, bet ne visiems tai vyksta vienodai. Manoma, kad sulaukus 60 m. jau apie 20 proc. vyrų turi mažesnį testosterono kiekį, nei reikėtų“, – pasakojo A.Čekauskas.
Skaičiuojama, kad kas antras 70–80 m. amžiaus vyras turi nepakankamą testosterono kiekį.
Testosterono sumažėjimas aiškiausiai pasireiškia išgaravusiu noru turėti lytinius santykius. Tačiau su šia problema susiduria ne visi.
Sėkmingas amžėjimas siejamas ne tik su išlaikyta seksualine funkcija, pabrėžė A.Čekauskas: „Išlaikomas gebėjimas judėti, būti nepriklausomam, gebėjimas save realizuoti socialiai. Šie veiksniai padeda mums jaustis gerai bet kuriame amžiuje.
Tie, kurie sportuoja, nebūtinai prailgina savo gyvenimą, bet tie žmonės gali jį kokybiškiau nugyventi“.
Ar testosteroną reikia tirtis?
V.Šapoka pasakojo, kad į gydytojo kabinetą užeina vyrai, kurie klausia, ar gali išsitirti testosterono kiekį. Jie mano, kad nustatę tokią sutrikimų priežastį galėsią rasti gydymą pas urologą arba seksologą.
Tačiau, pasak gydytojo, esant stresui darbe ar įtampai šeimoje, laikina lytinė disfunkcija yra normalu.
„Testosterono ištyrimas nelemia testosterono terapijos skyrimo. Paprastai siūlome vaistus, kurie padėtų lytinei funkcijai be testosterono“, – sakė V.Šapoka.
A.Čekauskas pasakojo, kad erekcijos sutrikimu vadinama situacija, kai ketvirtadalis lytinių įvykių su pastovia partnere yra nesėkmingi. Tuomet vyrams patariama kreiptis į gydytojus.
„Nesiūlyčiau testosterono tyrimo atlikti profilaktiškai. Jo tikrinti nereikia, galite susigadinti savo psichologinę savijautą, nes žemas testosteronas nebūtinai pasireikš blogai“, – patarė gydytojas urologas.
Jis pridūrė, kad testosterono terapija skiriama tik tuomet, kai pasireiškia bent du požymiai, susiję su žemu šio hormonu lygiu.
„Testosterono trūkumas gali pasireikšti mąstymo sunkumu, raumenų silpnumu, jų masės mažėjimu, kaulų retėjimu, depresija, tuo pačiu lytinės funkcijos sutrikimu, libido sumažėjimu“, – vardijo A.Čekauskas.
Kas padidina testosterono lygį?
Jis pabrėžė, kad žemo testosterono kiekio problema nebūtinai sprendžiama medikamentinėmis priemonėmis. Kartais pakanka numesti šiek tiek svorio.
„Sumažinus kūno masę mes natūraliai padidiname prieinamo testosterono kiekį“, – pastebėjo gydytojas.
Medikas pridūrė, kad įtakos turi ir mitybos tipas. „Yra duomenų, kad Viduržemio jūros dietoje yra kažkas tokio, kas gali prailginti kokybišką gyvenimą.
Testosteroną galėtų padidinti ir sveikos saulės kiekis. Jokiu būdu nesakau, kad reikia degintis, bet užtenka pabūti lauke, gryname ore. Vitamino D stygius Lietuvoje yra labai didelis“, – pastebėjo A.Čekauskas.
Tiesa, V.Šapoka pridūrė, kad tiek vyrams, tiek moterims nuo 65 m. amžiaus buvimas po saule nepadeda pasigaminti vitamino D. Jaunesniems esą pakanka 10–15 min., kai nepridengti tik veidas ir rankos – reikia visos valandos.
Gydytojai pabrėžė, kad testosterono kiekį dirbtinai didinti vyrams nepatariama. „Dažnai jauni žmonės vartoja testosteroną ne todėl, kad yra bėdos, bet dėl to, kad nori užsiauginti kalną raumenų. Jie naudoja anabolinius hormonus, didelius baltymų kiekius, įskaitant ir testosteroną“, – pastebėjo V.Šapoka.
„Reiktų turėti omenyje, kad testosteronas negerina vaisingumo, o jį blogina. Todėl jis net pakaitinės terapijos būdu neturėtų būti skiriamas, jei vyras planuoja turėti vaikų, jam vaisingumo problema yra aktuali“, – pridūrė A.Čekauskas.
Išduoda kraujagyslių ligas
Gydytojai akcentavo, kad erekcijos sutrikimų riziką taip pat didina rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu.
„Mes niekada nepakeisime genetikos, bet galime savo elgsena ir įpročiais mažiau tampyti liūtą už karčių“, – pabrėžė A.Čekauskas.
V.Šapoka pabrėžė, kad erekcijos sutrikimai nebūtinai reiškia testosterono stygių. Įtakos gali turėti ir aterosklerotiniai pakitimai kraujagyslėse. Po maždaug 6 metų gali išsivystyti ir koronarinė širdies liga, pasireikšti miokardo infarktas.
Todėl, esant erekcijos sutrikimams, rekomenduojamas ir kardiologinis ištyrimas.
„Varpą aprūpinančios kraujagyslės yra šiek tiek mažesnio spindžio. Todėl jų susiaurėjimas pirmiau pasireiškia klinikiniais simptomais“, – pridėjo A.Čekauskas.
