„Vitaminas D daro įtaką imuninės sistemos veiklai, fosforo ir kalcio pusiausvyros palaikyme, reguliuoja kalcio transportavimą raumenyse, yra naudojamas kaulų augimo ir mineralizacijos procesuose. Šio vitamino dėka įjungiami arba išjungiami tam tikri genai, o tai sukelia pokyčius ląstelėse. Nustatytas vitamino D stokos ryšys su įvairių: astmos, nutukimo, cukrinio diabeto 1 ir 2 tipo, depresijos, infekcinių, autoimuninių, širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymu“, – sako L. Augustinaitė.
Itin svarbus organizmo ramstis
Vitaminas D turi kelias formas, iš kurių žmogui svarbiausios yra dvi: vitaminas D2 ir D3. Vitaminą D2, vadinamą ergokalciferoliu, žmogus gauna su augaliniu maistu – saulėgrąžų, alyvuogių aliejumi, grybais, bei maisto papildais. Vitaminas D3, vadinamas cholekalciferoliu, gaunamas su gyvuliniu maistu, jo yra lašišoje, silkėje, unguryje, tune, kiaušinio trynyje, svieste ar maisto papilduose.
„Tik nedaug maisto produktų yra turtingi vitamino D, iš maisto organizmas gauna tik apie 10–20 proc. per parą reikalingo šio vitamino kiekio. Vitaminas D3 gaminamas žmogaus odoje ją veikiant saulės ultravioletiniams spinduliams – tai yra pagrindinis šio vitamino šaltinis.
Visgi vitamino D gamybai odoje įtakos turi daugybė veiksnių: metų laikas, oro tarša, dienos metas, debesuotumas, buvimas pavėsyje, odos tipas, kremų su UV filtrais naudojimas“, – pasakoja medikė.
Vitamino D pasisavinimą iš maisto ar papildų gali sutrikdyti įvairios virškinamojo trakto ligos – celiakija, lėtinis pankreatitas, cistinė fibrozė, Krono liga, skrandžio ir žarnyno chirurginės operacijos bei kai kurie vaistai. Nutukusiems asmenims sumažėja vitamino D prieinamumas organizme dėl vitamino D kaupimosi riebaliniame audinyje.
„Normaliai vitamino D apykaitai labai svarbi gera inkstų bei kepenų veikla, kadangi šiuose organuose gaunamas vitaminas D paverčiamas aktyvia forma. Ryškiai sutrikus inkstų veiklai, net ir vartojant dideles vitamino D dozes, jis gali būti neveiksmingas. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją, nes gali būti skiriamas sintetinis vitamino D analogas“, – priduria L. Augustinaitė.
Kaip atpažinti organizmo pokyčius?
Šio vitamino trūkumą išduoda lėtinis, dažniausiai, kaulų skausmas, raumenų silpnumas, pastovus nuovargis, pagausėjęs prakaitavimas, prislėgta nuotaika, nemiga, susilpnėjęs imunitetas ir dažnos infekcinės ligos, prastas žaizdų gijimas, sumažėjęs kaulų tankis. Vaikai dėl vitamino D stokos gali susirgti rachitu: sutrinka kaulinio audinio mineralizacija, sulėtėja kaulų augimas.
„Kaulai tampa minkšti, veikiami kūno svorio jie deformuojasi: iškrypsta stuburas, kojų kaulai įgauna „X“ arba „O“ formą, krūtinkaulis atsikiša į priekį (vištos krūtinė), galva būna didelė ir kampuota. Prasideda raumenų hipotonija.
Pirmieji dantys gali dygti pavėluotai, netaisyklingai, nes sutrinka dentino sintezė. Suaugę žmonės dėl vitamino D trūkumo suserga osteomaliacija – kaulų suminkštėjimu, o ilgalaikis vitamino D trūkumas gali sukelti osteoporozę“, – sako gydytoja.
Vitamino D stoka vyresniame amžiuje susijusi su greitu nuovargiu, blogėjančiu fiziniu aktyvumu, raumenų masės mažėjimu, sunkumu kojose, padidėjusia griuvimų bei lūžių rizika. Mokslinių tyrimų duomenimis Lietuvoje daugiau nei 90 procentų vyresnio amžiaus žmonių nustatomas vitamino D trūkumas.
Taip nutinka dėl menkavertės mitybos, retesnio buvimo saulėje, inkstų ar kepenų veiklos sutrikimų, odos pokyčių, nutukimo, virškinimo sistemos ligų.
Vartokite atsakingai
Vitamino D stoka gali išprovokuoti drastiškus organizmo pokyčius, tačiau prieš vartojant vitamino D preparatus didesnėmis dozėmis, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą bei pasitarti su gydytoju, nes vitaminas D iš organizmo pašalinamas lėtai, o perteklius taip pat gali būti labai pavojingas sveikatai.
Dažniausi vitamino D perdozavimo požymiai: galvos svaigimas, bendras silpnumas, mieguistumas, sumažėjęs apetitas, troškulys, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, užkietėję viduriai.
Kai vitamino D susikaupia ypač daug , gali sutrikti kepenų, inkstų, širdies, kasos veikla, nes padidėjęs kalcio kiekis kraujyje kaupiasi aortos, širdies, inkstų, smegenų kraujagyslių sienelėse ir kepenų, inkstų, širdies raumens ląstelėse, padidėja kalcio išskyrimas su šlapimu, inkstuose gali susidaryti akmenys.
„Perdozavimas įvyksta tada, kai vitamino D preparatai vartojami neatsižvelgiant į rekomenduojamas dozes. Buvimas saulėje ar vitamino D turinčio maisto vartojimas perdozavimo nesukelia“, – nurodo šeimos gydytoja L. Augustinaitė.
Kūdikiams iki pusės metų rekomenduojama 400TV vitamino dozė, 6–12 mėnesių kūdikiams – 400–600TV, 1–17 metų vaikams – 600–1000TV, suaugusiems – 1000 – 2000TV per parą. Jei nustatyta vitamino D stoka, ją gali būti sunku atstatyti vartojant profilaktines dozes.
Ypač rekomenduojama vitamino D tyrimą pasidaryti asmenims, kuriems vitamino D stokos rizika yra didžiausia: prastos mitybos, mažai būnantys saulėje, sergantys virškinimo sistemos ligomis, vartojantys vaistus nuo epilepsijos, steroidus, sergantys sunkiomis kepenų ar inkstų ligomis, nėščioms ir žindančioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms, ypač sergantiems osteoporoze.
