Jums trūkta ryškios šviesos
Priežastis, kuri veikia mūsų savijautą yra ne šiluma, o šviesos kiekis. Pagrindiniai simptomai, kuriuos įvardijo specialistė, yra panašūs į įprastos depresijos požymius, tačiau rudeninės depresijos pagrindinė priežastis yra viena – šviesos trūkumas. „Veiksnys, kuris veikia savijautą yra tai, kad ryškios šviesos rudens metu gauname gerokai mažiau“, – tvirtina A. Mockuvienė.
Psichologė išskyrė tris pagrindinius simptomus, kurie signalizuoja, kad organizmui trūksta saulės šviesos.
„Esminiai požymiai, kuriuos daug kas gali pastebėti – energijos sumažėjimas, kai žmonės jaučiasi labai pavargę, mieguisti, turi mažiau jėgų“, – pastebi psichologė.
Atvėsus orams žmonėms dažniau norisi riebaus maisto, greitųjų angliavandenių, taip organizmas bando greičiau atstatyti energiją.
„Žmonės gali pastebėti, kad jie miega labai ilgai, kartais po 12 valandų, bet atsibunda vis tiek pavargę“, – akcentuoja specialistė.
Ji pasakoja, kad žmogus nebūtinai gali ilgai miegoti, tačiau tamsiuoju metų periodu miego kokybė pasikeičia. „Esminis požymis yra ne tik tai, kad ilgiau norisi miegoti, bet tai, kad žmonės vis tiek pavargę atsibunda“, – priduria A. Mockuvienė. Pasak jos, žmogaus būsena tiesiogiai priklauso nuo gaunamo šviesos kiekio.
Šiltieji kraštai – laikina pagalba
Pagrindinė rudeninės depresijos priežastis – natūralių saulės spindulių trūkumas. „Žmonės rudens periodą išgyvena individualiai. Kai pradeda mažėti šviesos, jis jaučia, kad būsena blogėja, o vėliau gali kažkiek prie to adaptuotis“, – teigia psichologė.
Anot jos, neretai žmonės tamsiuoju metų periodu išvažiuoja pagyventi į šviesesnius kraštus ir taip išvengia šviesos trūkumo bei poveikio savijautai.
Sezoninis afektinis sutrikimas išsiskiria tuo, kad jis tiesiogiai susijęs su saulės spinduliais, tad padėti gali tik šviesos terapija. Specialistės teigimu, procedūrą rekomenduojama atlikti, jeigu pajutote, kad pakito valgymo, miego įpročiai, trūksta energijos. „Tai gali būti šviesos terapijos akiniai, lempos ar šviesos terapijos kambariai“, – paaiškina A. Mockuvienė.
Tačiau psichologė dar įvardijo kelias priemones sutrikusiai būklei pagerinti. „Psichologo konsultacijos, fizinis aktyvumas, mitybos reguliavimas, miego, dienos režimas“, – dalijasi patarimais psichologė.
Išlįskite iš namų net ir lyjant
Specialistė pataria nuolatos stebėti savo būseną, kai lauke pradeda mažėti ryškios šviesos. Pasak jos, emocinė savijauta keičiasi kiekvienam individualiai. „Vieni tai pajaučia tik sausio mėnesį, kai lauke sutemsta labai anksti, kiti pajaučia, kad rugsėjo viduryje nuotaika pradeda keistis“, – sako A. Mockuvienė.
„Jeigu aš žinau, kad jau nuo rugsėjo vidurio pradeda palaipsniui mažėti energijos, tada aš galiu iš anksto pradėti naudoti šviesos terapiją, taip užbėgsime įvykiams už akių“, – įspėja psichologė.
Pastebėjus, kad šviesos trūkumas veikia nuotaiką ir emocijas, psichologė tamsiuoju metu laiku rekomenduoja imtis tam tikrų priemonių. „Galima įsirengti kambarį arba darbo vietą ten, kur yra daugiau šviesos, stalą pasidėti prie pietinio lango. Be to, naudinga yra kuo daugiau būti lauke, nors ir apsiniaukusios dienos, visgi šviesos kiekis yra daug didesnis negu būnant patalpose arba dirbtinio apšvietimo sąlygose“, – pabrėžia A. Mockuvienė.
Trumpam pabėgti nuo niūrių orų į šviesesnius kraštus yra naudinga tiems, kurie susiduria su šviesos trūkumu. Deja, keletas savaičių saulėtoje Ispanijoje suteiks tik laikiną nuotaikos pagerėjimą.
Psichologės teigimu, žmogui, kuris turi individualų jautrumą šviesos trūkumui, saulės spindulių reikės nuolatos. „Išvažiuoti vieną kartą per žiemą, ten, kur šviesu, gali neužtekti, savijauta pagerėja tik laikinai. Kai grįžtama į tamsą, kūnas vėl pradeda adaptuotis“, – akcentuoja psichologė.
