„Kad nevargintų skausmai, o kūnas stiprėtų, ėjimo metu nuolat stebėkite savo pulsą, jis neturėtų viršyti 120 dūžių per minutę, pulso palaikymas teisingose ribose padės treniruoti ne tik ištvermę, tačiau ir palaipsniui stiprinti širdį neapsunkinant jos“, – pasakoja „Pes Planus“ klinikos terapeutė Jurgita Leparskienė.
Jos kolega kineziterapeutas Osvaladas Fedorovič pataria: „Jei esate pradedantysis žygiuotojas, pradėkite eiti nuo mažesnių distancijų, su laiku vis didinant nueitą atstumą bei ruoškite savo kūno raumenis atlaikyti didesnį krūvį, atliekant reguliarias mankštas bei kūno stiprinimo treniruotes. Tačiau svarbu prisiminti, jog žingsniuojant didžiausias apkrovas jaučia mūsų pėdos“.
Ortopedijos ir kineziterapijos ekspertai sudarė sąrašą, į ką svarbu atkreipti dėmesį, susiruošus įveikti ilgesnę distanciją:
– Avalynė. Renkantis avalynę žygiui ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į tris pagrindinius aspektus: bato formą – priekinė bato dalis turi būti platesnė, amortizaciją – bato padas turi būti kuo minkštesnis ir stabilumą, kuris palaikys kojos taisyklingą padėtį ir neleis jai iškrypti.
Taip pat nerekomenduojama žygio metu avėti naujai įsigytos avalynės, prieš avint tokius batus, siūloma pasivaikščioti su jais bent 8–10 km. Taip pėdoms gali priprasti prie naujos avalynės, tad išvengsite nenumatytų nutrynimų.
– Kojinės. Viena iš dažniausiai daromų klaidų yra medvilninių kojinių dėvėjimas sporto metu. Ši medžiaga yra linkusi kaupti drėgmę, dėl to yra tinkama tik kasdieniam dėvėjimui. Renkantis kojines žygiui, medžiaga turi pasižymėti geru drėgmės ir oro pralaidumu. Dažnu atveju tinkamai drėgmę garina kokybiškas sintetinis audinys. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad kojinės neribotų kojos pirštų judesių, kuriuos galite atlikti basomis.
Taip pat rinkitės ilgesne, nei avalynės auliukas kojines. Taip neleisite batui trintis į odą. Jei susiduriate su nuolatiniu kojų tinimu rinkitės kompresines kojines, kurios tolygiai apspaus kojas ir padės palaikyti aktyvią kraujotaką.
– Vidpadžiai. Šią priemonę naudingą turėti ne tik susiduriantiems su ortopedinėmis problemomis. Kokybiški vidpadžiai, skirti sportui, yra sėkmingo žygio dalis, kuri užtikrins taisyklingą pėdos skliautų padėtį, čiurnos sąnario stabilumą, tolygų apkrovų paskirstymą pėdose ir gerą amortizacija. Deja, ne kiekvieni batai gali prilygti vidpadžių suteikiamiems privalumas. Apšilimas. Kaip ir prieš kitą fizinę veiklą, pradedant kelionę svarbu apšildyti kūną ir nepamiršti pėdų.
Paruošti pėdas žygiui padės trumpa sąnarių mobilumo mankšta, kuri susideda iš pasistiebimų ir pasvyrimų ant kulnų, čiurnos rotacinių pasukimų bei pėdos pirštų lankstymo į skirtingas puses. Šio apšilimo metu svarbu išjudinti didžiojo nykščio ir čiurnos sąnarius.
– Apšilimas padės išvengti pėdų skausmo, patempimų ir perteklinio pėdų nuovargio žygiui pasibaigus.
– Nuospaudos ir nutrynimai. Siekiant papildomai sumažinti nutrinimų riziką, galima naudoti pėdų pudrą, kuri stabdo prakaitavimą ir išlaiko pėdas sausas. Ją galima rasti bet kurioje vaistinėje ar specializuotoje ortopedijos parduotuvėse.
Jei nuospaudos formuojasi tarpupirščiuose, priklausomai nuo situacijos, naudokite silikoninius tarpupirščius ar pirštų skirtukus, kurie suteiks atramą dažnai nutrinamoms vietoms ir atskirs pirštus. Taip pat žygio metu džiaugsmo suteiks gelis nuo nutrynimų. Juo patepus problemines vietas susiformuoja apsauginė plėvelė, kuri saugo nuo trinties.
Pasiruoškime atsakingai ir susitikime Ėjime, kuris keičia! Renginys startuos rugsėjo 25 d. Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje. Renginio dalyviai kviečiami pasirinkti ir įveikti vieną iš trijų skirtingo ilgio trasų (5 km, 10 km ar 25 km). Ėjimo miestelyje lauks turiningos, naudingos veiklos ir pramogos.
Eiti planuoja jau beveik 12 tūkstančių dalyvių. Nemokama registracija į renginį – www.ejimas.lt. Projektas bendrai finansuojamas Vilniaus savivaldybės biudžeto lėšomis.
