Nors vėžiu dažniausiai serga 50 metų ir vyresni žmonės, tyrimai rodo, kad nuo 1990-ųjų daugelyje pasaulio šalių jaunesnių nei 50 metų amžiaus žmonių sergamumas tam tikromis vėžio formomis didėja.
Ankstyvas vėžys kelia didesnę ilgalaikių sveikatos problemų riziką, įskaitant nevaisingumą, širdies ir kraujagyslių ligas, antrinį vėžį ir gydymo šalutinį poveikį.
Neseniai mokslininkai atliko įvairių tyrimų apžvalgą, siekdami nustatyti galimus ankstyvo vėžio rizikos veiksnius.
Jie pažymėjo, kad su gyvenimo būdu susiję veiksniai – mityba, nutukimas ir aplinkos poveikis – gali prisidėti prie ankstyvo vėžio rizikos.
„Tyrimas padeda suprasti, kokią reikšmę vėžio išsivystymo rizikai gali turėti mityba, fizinis aktyvumas ir aplinkos veiksniai“, – pabrėžė Lojolos universtiteto (Čikaga, JAV) vėžio biologijos ir patologijos bei laboratorinės medicinos profesorius Andrew K. Dingwallas, kuris su tyrimu niekaip nesusijęs.
Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Clinical Oncology“.
Pirmajame žingsnyje tyrėjai išanalizavo pasaulinius 2000–2012 m. duomenis apie 14 vėžio tipų, kurių paplitimas padidėjo tarp suaugusiųjų iki 50 metų.
Tuomet atlikta iki šiol pasirodžiusių mokslinių tyrimų, kuriuose nagrinėti vėžio rizikos veiksniai, aprašytos ankstyvame ir vėlesniame amžiuje atsiradusio vėžio navikų klinikinės ir biologinės ypatybės, peržiūra.
Pastebėta, kad padidėjęs ankstyvo vėžio dažnis gali būti iš dalies susijęs su tuo, kad pagerėjo ankstyvoji ligos diagnostika. Tačiau, tyrėjų nuomone, ko gero, prisidėjo ir kiti veiksniai.
Vėžį ankstinantys veiksniai
Pasak tyrėjų, daugėja įrodymų, kad nuo pradinio ląstelių pažeidimo iki klinikinio vėžio aptikimo gali prabėgti keli dešimtmečiai.
Tyrėjų nuomone, vėžio atvejų didėjimą ankstyvame amžiuje galima susieti su populiarėjančiomis praktikomis, įskaitant vakarietišką mitybą, gyvenimo būdą ir aplinką.
Jie pažymėjo, kad 20-ojo amžiaus viduryje prasidėję pokyčiai galėjo turėti įtakos ankstyvo vėžio paplitimui nuo 1990-ųjų. Ilgalaikėms pasekmėms išryškėti reikia laiko.
Nustatyti gyvenimo būdo veiksniai, galintys padidinti vėžio riziką:
– Vakarietiška mityba. Racione daug sočiųjų riebalų, raudonos ir perdirbtos mėsos, cukraus ir itin perdirbto maisto, mažai – vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų ir skaidulų;
– Mažesnis žindymo dažnis ir didesnis pieno mišinio suvartojimas;
– Padidėjęs alkoholio vartojimas;
– Rūkymo įpročiai, įskaitant ir pasyvų rūkymą;
– Sutrumpėjęs vaikų miegas dėl ryškios šviesos naktį;
– Darbas naktinėje pamainoje, nes tai padidina vėžio rizikos veiksnių, tokių kaip nutukimas ir diabetas, paplitimą;
– Reprodukciniai pokyčiai, įskaitant anksčiau prasidedančias mėnesines, sumažėjusį gimdymų skaičių, padidėjusį amžių pirmojo ir paskutinio gimdymo metu ir padidėjusį geriamųjų; kontraceptikų vartojimą.
– Fizinis aktyvumo stoka ir sėdimas gyvenimo būdas;
– Padidėjęs 2 tipo diabeto dažnis.
Tyrėjai taip pat nurodė, kad 8 iš 14 tirtų vėžio formų yra susiję su virškinimo sistema, o tai rodo burnos ir žarnyno mikrobiomų svarbą vėžio rizikai.
Visų pirma jie pabrėžė mitybą, gyvenimo būdo ypatumus ir didesnį antibiotikų vartojimą kaip veiksnius, turinčius įtakos mikrobiomai ir didinančiai vėžio riziką.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
