Iš tiesų žalos mažinimas pirmiausia yra siejamas su narkotikų vartojimu. Bent jau Europoje ši koncepcija pirmiausia atsirado miestų lygmeniu ir išpopuliarėjo devintojo dešimtmečio pabaigoje, dešimtojo pradžioje dėl „epideminio“ heroino vartojimo, mirtinų perdozavimų bangos, taip pat ŽIV/AIDS „krizės“.
Žalos mažinimo paslaugomis siekiama sukurti palankias sąlygas narkotikus vartojantiems asmenims įgyvendinti teisę į sveikatą ir sumažinti sveikatos, socialines ir ekonomines narkotikų vartojimo pasekmes vartotojams, bendruomenėms ir visuomenei.
Žalos mažinimas yra svarbi grandis, jungianti švirkščiamųjų narkotikų vartotojus (ŠNV) su sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigomis, mažinanti rizikingą elgseną, susijusią su narkotikų vartojimu, infekcinių ligų plitimą, perdozavimą.
Tyrimai atskleidžia, kad 60–80 proc. elektroninių cigarečių vartotojų ir toliau vartoja įprastas cigaretes. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad nėra pakankamai įrodymų, kad naujoviški bedūmiai kaitinamojo tabako gaminiai padeda atsisakyti rūkymo. Todėl teiginiai apie tai neturėtų būti reiškiami.
Jei elektroninių cigarečių pardavėjai nori padėti žmonėms mesti rūkyti, tuomet jie turi atlikti klinikinius tyrimus ir toksiškumo analizes bei laikytis tinkamos teisinės reguliavimo sistemos reikalavimų. O kol kas faktas toks, kad Lietuvoje elektroninių cigarečių vartojimas stipriai išaugo paauglių tarpe, daugelis jų – anksčiau visiškai nerūkę – ir yra vienas didžiausių Europoje.
2019 m. vykdyto Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose (ESPAD) tyrimo duomenimis, Lietuvoje elektronines cigaretes bent kartą gyvenime bandė vartoti 65 proc. 15–16 m. mokinių, o tabako cigaretes buvo rūkę 54 proc. šio amžiaus mokinių. Mokinių elektroninių cigarečių vartojimas bent kartą gyvenime padidėjo nuo 46 proc. 2015 metais iki 65 proc. 2019 metais. Taip pat padidėjo dalis mokinių, kurie pirmąją elektroninę cigaretę vartojo iki 13 metų amžiaus (2015 m. – 7 proc., 2019 m. – 19,5 proc.; ESPAD šalių vidurkis – 11 proc.).
Jauni vartotojai teigia, kad skoniai yra pagrindinė priežastis, kodėl jie rūko elektronines cigaretes. Kvapiosios medžiagos užmaskuoja neigiamą nikotino poveikį, palengvindamos tolesnį jo vartojimą, vedantį į priklausomybę.
Moksliniai tyrimai rodo, jog elektroninių cigarečių sudėtyje yra gausu įvairių termiškai neatsparių organinių dalelių, kurios kaitinant skyla į įvairias toksines medžiagas, kaip: acetaldehidas, akroleinas, ir formaldehidas, kurie yra stiprūs kvėpavimo takų dirgikliai ir žinomi kancerogenai.
Jau dabar yra įrodymu, kad šių gaminių vartojimas tarp jaunimo yra susijęs su padidėjusiu astmos paplitimu bei paūmėjimu, švokštimu, lėtine obstrukcine plaučių liga, taip pat yra bronchektazių vystymosi.
Taip pat neabejotina, kad elektroninės cigaretės neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, sukeldamos ankstyvus kraujagyslių sienelės pokyčius, tokius kaip: kraujagyslių standumo, endotelio funkcijos pažeidimus, lemiančius kraujospūdžio didėjimą – kas padidina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę.
2019 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose stebėti nauji elektroninių cigarečių paaugliams sukeliami ūmūs ir grėsmingi plaučių pažeidimo atvejai (angl. EVALI), kuomet progresuojantis dusulys, kosulys, dusulys fizinio krūvio metu, krūtinės skausmas buvo lydimi kitų organų pakenkimų: ūminiu pilvo ir krūtinės skausmais, pykinimu, vėmimu, karščiavimu, nuovargiu, kūno svorio netekimu. Įtarta, kad šių būklių atsiradimą galimai nulėmė elektroninių cigarečių vartojimas.
Nors nerimaujama dėl trumpalaikio elektroninių cigarečių poveikio paaugliams, ypač atsižvelgiant į sunkias ligas ar net mirtis, kurias sukelia EVALI, taip pat yra pagrindo susirūpinti dėl galimo ilgalaikio jų poveikio sveikatai.
Viena iš svarbiausių Departamento funkcijų yra siekti mažinti visuomenės psichoaktyvių medžiagų vartojimą, suteikiant pakankamai moksliškai pagrįstų žinių apie naudojimų medžiagų žalą žmogaus organizmui.
Departamento ateities veiklos kryptys – pagalba mesti/metant rūkyti – pradedant nuo užnorinimo tai padaryti, bei paslaugų norintiems mesti plėtros:
– Planuojamas–telefoninės linijos (angl. „Quitline“) įsteigimas. Vilniaus Univesiteto atlikto tyrimo „Ekonominio poveikio priemonės rūkymo prevencijoje“ rezultatais, pagal 2020 m. reprezentatyvią apklausą, skirtą įvertinti Lietuvos gyventojų požiūrį siekiant sumažinti rūkymo paplitimą visuomenėje, 70 proc. rūkančiųjų ir 75 proc. nerūkančiųjų, kaip pirmajai pasirinkimo pagal dažnį priemonei pritarė nemokamai telefono linijos metantiems rūkyti priemonei. Pažymėtina, kad labiausiai šiai priemonei taip pat pritarė ir jauni, 15–25 m. amžiaus respondentai.
– nerukysiu.lt svetainės palaikymas ir planuojamas atnaujinimas, kur yra pateikta informacija apie metimo rūkyti paslaugas ir galimybes. Dalis savivaldybių visuomenės sveikatos biurų taip pat teikia pagalbą norintiems mesti rūkyti. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto ir rajono gyventojai gali kreiptis į visuomenės sveikatos biurą, kurie turi metimo rūkyti programą. Taip pat priklausomybės gydymo pasaugas teikia priklausomybių ligų centrai, tačiau šia paslauga naudojasi mažai gyventojų.
– Ankstyvosios intervencijos programų plėtra, siūlant pagalbos priemones eksperimentuojantiems labai jauno amžiaus žmonėms – kurie eksperimentuoja vartodami psichoaktyviąsias medžiagas (bet dar neturi priklausomybės požymių). Tyrimų išvadomis pagrįsta jaunų žmonių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo patirtis rodo, kad reikia plėsti ir skatinti ankstyvosios intervencijos paslaugas.
Socialinė kampanija ir dienos be tabako minėjimas, kasmet primenant visuomenei apie problemos mastą ir aktualumą.
NTAKD vykdoma prevencija orientuota ne tik į metimą rūkyti, bet į vaikų ir jaunimo neigiamų nuostatų rūkymo klausimu formavimą bei informavimą apie šio įpročio žalą. Didelis dėmesys skiriamas galimybei pasirinkti alternatyvias veiklas – pvz., akcija „Ženk Nerūkęs“.
