Sinkopė – būklė, kai keliolika sekundžių netenkama sąmonės. Ne visada nualpstama staiga. Prieš tai ausyse gali pasigirsti zvimbimas, sulėtėti pulsas, o akyse užtemti. Tik po to žmogaus kūnas suglemba, jis parkrinta. Pastebėjus pavojų įmanoma sumažinti sužeidimų riziką.
„Būna parkrinta žmogus vonios kambaryje, kur gali atsitrenkti į kriauklę, unitazą ir patirti galvos traumą. Gatvėje parkritęs žmogus gali susižaloti į šaligatvio kampą, asfaltą. Todėl atsiranda papildomų komplikacijų grėsmė“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius.
Alpimo priežastys – įvairios
Profesorius paaiškino, kad alpstama dėl įvairių priežasčių. Refleksinės būklės dažniau būdingos vaikams, kai sąmonė prarandama dėl ilgo stovėjimo. Taip pat apalpsta stipriai išgąsdinti žmonės, sinkopė pasireiškia ir kaip reakcija į adatos dūrį, danties traukimą.
„Tai normos ribose esančios situacijos. Jos neturėtų kelti ypatingo nerimo, tačiau svarbu suprasti, kokiomis aplinkybėmis žmogus neteko sąmonės“, – pabrėžė L.Valius.
Kita alpulio priežasčių kategorija – patologinės būklės.
„Tai gali būti staigus širdies ritmo suretėjimas arba pagreitėjimas. Sinkopė gali būti susijusi su vaistų nuo kraujospūdžio vartojimu, vyrams – vaistų, skirtų prostatos adenomai gydyti, vartojimu“, – pasakojo L.Valius.
Ortostatinė hipotenzija, kai kraujas suteka į apatines galūnes, sutrinka deguonies tiekimas į smegenis, taip pat sukelia sąmonės praradimą ir kritimą.
L.Valius pabrėžė, kad alpulio epizodai netrunka ilgai – maždaug iki pusės minutės, o kūno padėties pokytis padeda atgauti sąmonę.
„Horizontalioje padėtyje išsilygina kraujotaka. Per keliolika sekundžių žmogus įprastai atsigauna pats“, – paaiškino profesorius.
Sąmonės netekimas sportuojant – perspėjimo signalas
Itin dažnai alpsta vaikai. 1–3 proc. jų per metus gali nualpti. „Tai jokia patologija ar bėda. Jei išsiaiškinsi, kokios įvykio aplinkybės, ateityje gali jo išvengti“, – tėvus nuramino profesorius.
Tačiau jis įspėjo, kad sunerimti vertėtų, jei sąmonė prarandama intensyvaus fizinio krūvio metu arba iš karto po jo. Pasak L.Valiaus, apalpimas, pavyzdžiui, bėgiojant gali būti širdies veiklos sutrikimo signalas.
„Tokį atvejį reikėtų panagrinėti nuodugniau, paieškoti galimos negalavimo priežasties“, – pabrėžė Kauno klinikų gydytojas. Jei sąmonės netekimo epizodas sukėlė nerimą, profesorius patarė kreiptis į šeimos gydytoją.
Kartais žmogus apalpsta, nes atsistojo per staigiai.
„Tiems vyrams, kurie naktį kėlėsi į tualetą, bet atsistojo ir parkrito, mes paaiškiname, kad negalima šokti iš lovos. Įjungi šviesa, nuleidi kojas, pasėdi minutę ir tik tada stojiesi“, – pasakojo L.Valius.
Jis pridūrė, kad dėl sumažėjusio gliukozės kiekio kraujyje didesnė rizika apalpti kyla diabetu sergantiems žmonės. Nepaisant ligos, dalis jų išlieka fiziškai aktyvūs, judėti diabetikams pataria ir gydytojai.
„Jaunas žmogus nori krepšinį pažaisti, pasportuoti. Prieš fizinį krūvį jiems patariama išgerti kolos butelį, turėti su savimi saldaus gėrimo. Atrodo paradoksalu bet juose yra didelis kiekis lengvai įsisavinamos gliukozės. Tai padeda išvengti hipoglikemijos“, – paaiškino profesorius.
Kaip elgtis, jei apalpo žmogus?
Pirmosiomis rugpjūčio dienomis Lietuvoje vėl įsivyravo kaitra, termometrų stulpeliai vietomis kilo aukščiau 30 laipsnių. Gydytojai pastebi, kad karštomis dienomis apalpimų daugėja.
„Esant aukštai oro temperatūrai, išsiplečia kojų venos, kraujas nuteka žemyn, smegenys pajunta badą ir dėl to įvyksta alpimas. Papildoma rizika kyla, jeigu žmogus ilgai stovi arba lėtai vaikšto, pavyzdžiui, slampinėja po prekybos centrą“, – apie karščių poveikį kraujotakai pasakojo L.Valius.
Pamačius gatvėje apalpusį praeivį, gydytojas pataria pasirūpinti, kad nelaimėliui niekas netrukdytų kvėpuoti.
„Vyrai nešioja marškinius, dėvi kaklaraištį. Jeigu mazgas įtemptas ar viršutinė marškinių saga smarkiai veržia, reikėtų atlaisvinti kvėpavimo apimtį ties kaklu“, – sakė profesorius.
Jis taip pat paaiškino, kad apalpusio žmogaus kojas derėtų suimti už kulnų ir pakelti į viršų, geriausia 45–55 laipsnių kampu. Taip suaktyvinama kraujotaka viršutinėje kūno dalyje, žmogus turėtų atsigauti per keliolika sekundžių.
Ar tai epilepsjos ženklas?
Sinkopė gali priminti ir epilepsijos priepuolį. Kuomet žmogus apalpsta pirmą kartą, gali kilti įtarimų, ar tai nėra epilepsijos pradžia. Šios ligos priepuoliams būdingi traukuliai, bet nežymus trukčiojimas galimas ir sinkopės metu. Daug ryškesnis skirtumas – būklės trukmė.
„Epilepsijos sukeltas sąmonės netekimas trunka ilgiau – tris keturias minutes. Taip pat būdingas raumenų hipertonusas: žmonės susikandžioja liežuvį, būna vieną ranką sutraukia per alkūnę, o kita laikoma tiesiai. Epilepsijai taip pat labiau būdingi apatinių galūnių spazmai, kvėpavimo sutrikimai“, – vardijo L.Valius.
Profesorius pridūrė, kad epilepsijos priepuolį patyrę žmonės dažnai pasakoja apie aurą.
„Tai epilepsijai būdinga būklė, kuomet pasikeičia spalvos. Pavyzdžiui, žmogus ima viską matyti mėlynai. Taip pat atsiranda garsai, kurių nepaaiškinsi aplinkiniu triukšmu. Kitas požymis – gali aplankyti nepaaiškinamas nerimas, net išgąsčio jausmas“, – paaiškino L.Valius.
Tiesa, aura nėra būtina epilepsijos priepuolio dalis, jis ištikti gali ir be gydytojo išvardytų potyrių.
Statistiškai, epilepsijos priepuoliai yra žymiai retesni nei sinkopės. Funkciniai nualpimo epizodai sudaro apie 70 proc. visų sąmonės netekimo atvejų.
